Saulius Mikoliūnas užbaigė futbolininko karjerą. Ilgametis Lietuvos rinktinės ir „Žalgirio“ žaidėjas paskutinį kartą žengė į aikštę ir atsisveikino su aistruoliais.
Specialioje ceremonijoje prieš rungtynes 39 metų S. Mikoliūną į aikštę iš pradžių palydėjo jaunieji „Žalgirio“ akademijos futbolininkai, o vėliau – „Žalgirio“ ir „Dainavos“ komandos.
Už ilgametę futbolininko karjerą dėkojo Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Donalda Meiželytė, Vilniaus regiono futbolo sąjungos prezidentas Deividas Šemberas, pirmasis treneris Viktoras Osetrovas, „Žalgirio“ vadovė Vilma Venslovaitienė, treneris Vladimiras Čeburinas.
„Man ši akimirka viena iš maloniausių. Kai tiek daug žmonių ateina ir atiduoda tau tokią pagarbą. Šiandien pirmą kartą gyvenime į stadioną atvyko man senelis Jonas. Maždaug prieš 30 metų senojoje Marakanoje įsikibęs į mamos ranką žygiavo raudonžandis berniukas. Ten sutikęs Dievo siųstą trenerį Viktorą Osetrovą žengė savo pirmuosius žingsnius futbolo karjeroje. Įžiebtas ugnies, aistros, meilės šitam sportui paaukojo daugybę metų. Dabar stovi prieš jus šioje vietoje širdyje tas pats jaunas berniukas tik žilstelėjusiais plaukais, iškovotomis svajonėm, tikslais pasiekimais. Laimingiausias esu dėl to, kad turėjau nuoširdžius draugus, su kuriais užaugau, šeimos palaikymą, komandos draugų, be kurių neįgyvendinčiau tikslų. Su jais dalinausi kasdien rūbinę. Kartu surėmę pečius kovojome dėl tikslų. Galiausiai sugrįžęs į namus sutikau Didžią Princesę. Kartu išgyvenome džiaugsmo ašarų ir nusivylimų. Tai buvo mūsų graži istorija, Lietuvos futbolo istorija. Labai džiaugiuosi, kad esu ir buvau šios istorijos dalimi. Dabar žiūrint į jaunąją kartą viliuosi, kad kiekvienas iš Jūsų sulauktų to, ką aš sulaukiau, patyriau ir su kokia pagarba palieku šį grąžų sportą, jo didenybę futbolą. Noriu visiems buvusiems treneriams, kolegoms žaidėjams, administracijai, personalui nusilenkti. Žemai lenkiuosi ir tariu didelį ačiū už viską“, – kalboje stadionui sakė S. Mikoliūnas.
Paskutinėse rungtynėse S. Mikoliūnas 13 numerio marškinėliais žaidė pirmąsias – 13 minučių. Palikdamas aikštę simboliškai kapitono raištį jis perdavė jaunajam žalgiriečiui Martynui Šetkui, o taip pat savo sūnui, jaunajam futbolininkui Kajui.
S. Mikoliūnas profesionalo karjerą pradėjo sostinėje „Šviesos“ komandoje, su kuria 2003 m. debiutavo Lietuvos čempionate, vėliau atstovavo Panevėžio „Ekranui“ ir FBK „Kaunui“. 2005-2009 metais žaidė Edinburgo „Hearts“ (Škotija), 2009-2015 m. – Ukrainos ir Baltarusijos klubuose. Nuo 2004 iki 2022 m. atstovavo Lietuvos rinktinei ir sužaidė rekordinį skaičių – 101 rungtynes.
2016 m. grįžo į Vilnių ir papildė „Žalgirio“ gretas. Su komanda keturis kartus tapo Lietuvos čempionu (2016, 2020, 2021, 2022 m.), 5 kartus – taurės laimėtoju (2015/16, 2016, 2018, 2021, 2022 m.), 4 kartus – Supertaurės laimėtoju (2004, 2016, 2020, 2023 m.).
Per šį laikotarpį komandoje sužaidė 221 rungtynes – 161 šalies čempionate, 32 – taurių turnyruose, 27 – tarptautinėse varžybose.
2020 m. S. Mikoliūnas išrinktas geriausiu Lietuvoje žaidžiančiu futbolininku. 2022 m. kartu su „Žalgiriu“ dalyvavo UEFA turnyrų grupių etape, ko anksčiau nėra pavykę nė vienam kitam Lietuvos klubui.
