2026 lapkričio 16

Prie B komandos vairo liekantis Greviškis – apie rezultatus ir žaidėjų tobulėjimą


Vilniaus „Žalgirio“ B komandai ir toliau vadovaus Dainius Greviškis – klubas ir treneris sutarė pratęsti bendradarbiavimą dar bent dviem sezonams.

D. Greviškis ilgus metus dirba „Žalgirio“ akademijoje, o nuo 2024 metų vadovauja dublerių ekipai.

Šį sezoną B komanda Pirmoje lygoje užėmė 4 vietą. Žalgiriečiai surinko 53 taškus ir pagerino praėjusių metų rezultatą, kai pirmenybes baigė septinti.

Ketvirta vieta – aukščiausia antrajame šalies divizione per 11 metų. Paskutinį kartą aukščiau komanda buvo 2015-aisiais, kai iškovojo sidabrą. 2021 metais vilniečiai liko 5 vietoje.

D. Greviškis taip pat vadovavo U19 komandai, kuri varžėsi UEFA Jaunimo lygoje ir įveikė pirmąjį turnyro etapą.

Iinterviu fkzalgiris.lt svetainei D. Greviškis apžvelgė sezoną, jaunųjų žaidėjų pažangą ir pasidalijo mintimis apie ateinančių metų planus.

– Ką jums reiškia galimybė tęsti darbą „Žalgiryje“ dar bent dvejus metus?

– Pirmiausia noriu padėkoti klubo vadovams už pasitikėjimą ir galimybę tęsti darbus. Tai yra didelė atsakomybė, nes B komanda yra tiltas tarp jaunimo ir vyrų futbolo.

Turime siekį toliau gerinti treniruočių sąlygas ir darbo kokybę. Tikslas išlieka tas pats – kiekvienais metais paruošti po vieną ar du žaidėjus pagrindinei vyrų komandai, kad šis procesas nesustotų ir nuolat gerėtų.

– Praėjusį sezoną komanda užėmė 7-ą vietą, šiemet pakilo į 4-ą. Kaip apibendrintumėte sezoną?

– Sportine prasme ketvirta vieta ir 53 surinkti taškai tikrai džiugina. Palyginti su praėjusiais metais, praleidome mažiau įvarčių, o įmušėme panašiai.

Vis dėlto nenorėčiau labiausiai akcentuoti vietos lentelėje. Rezultatas atėjo dėl jaunų žaidėjų augimo ir jų meistriškumo.

Sąlyginai vyresni žaidėjai – Tomas Bakšys, Kajus Bička, Martynas Šetkus, Arminas Soja – šiemet atsiskleidė visomis spalvomis. Galbūt būtų drąsu sakyti, kad jie peraugo Pirmą lygą, bet jie tikrai joje išaugo ir jiems reikia naujų iššūkių. Visiškai jais pasitikėjau, o jie kiekvienose rungtynėse įrodinėjo, kad yra prisitaikę prie šios lygos ir gali joje dominuoti.

Lūžio metai buvo ir jaunesniems žaidėjams – Ugniui Simonavičiui, Vakariui Berentai, Dominykui Čekavičiui, Vakariui Bradūnui. Rytinės treniruotės ir papildomas individualus darbas jiems padėjo labai stipriai patobulėti tiek žaidimo, tiek psichologine prasme.

Dominykas yra vienas jauniausių lygos vartininkų ir patikimai žaidė viso sezono metu. Vakaris Bradūnas surinko daug minučių, o Vakaris Berenta atsiskleidė pelnydamas 19 įvarčių ir atlikdamas rezultatyvių perdavimų.

Džiugu, kad šie žaidėjai, padedami vyresnių komandos draugų, pasiekė tokį rezultatą lentelėje. Tačiau man, kaip treneriui, ir klubui dar svarbiau, kaip jie individualiai patobulėjo.

– Kaip bebūtų, užimta ketvirta vieta turbūt taip pat nuteikia pozityviai?

– Prieš kiekvieną sezoną išsikeliame ir sportinius tikslus. Šiemet kalbėjome, kad jeigu pagerinsime praėjusių metų vietą lentelėje, tai jau bus puikus rezultatas.

Varžomės stiprioje lygoje, kurioje daug vyrų komandų turi legionierių, todėl konkuruoti tikrai nėra lengva. Likus 4-5 turams dar turėjome teorinių galimybių pakovoti dėl prizinės vietos. Tokiai jaunai komandai tai būtų buvusi vyšnia ant torto, bet džiaugiamės ir 4 vieta.

– Antrajame rate komanda surinko gerokai daugiau taškų. Kas lėmė tokį pasikeitimą?

– Priešsezonis mūsų komandai ne visuomet būna lengvas, nes esame susiję su pagrindine komanda. Šiemet A komanda komplektavosi visą pasiruošimo laikotarpį, dalis mūsų žaidėjų treniravosi su ja, vyko rotacija, todėl neturėjome iki galo visaverčio bendro proceso.

Dirbome su kitais žaidėjais, treniravomės rytais, žaidėme kontrolines rungtynes, bet futbolas yra komandinis sportas ir norint pasiekti optimalų rezultatą reikia laiko susižaisti.

Pirmajame rate taškus rinkome, tačiau buvo rungtynių, kuriose pirmavome ir įvarčius praleisdavome kėlinių ar rungtynių pabaigoje. Per tą laiką susižaidėme, atradome optimalų startinį vienuoliktuką ir žaidėjus, kurie galėjo padėti po keitimo. Manau, tai buvo pagrindinės geresnio antrojo rato priežastys.

– Vakaris Berenta su 19 įvarčių tapo rezultatyviausiu lygos žaidėju. Kaip vertinate jo pažangą ir indėlį į komandos žaidimą?

– Jeigu jaunas puolėjas lygoje, kurioje žaidžia patyrę futbolininkai ir legionieriai, pelno 19 įvarčių bei atlieka rezultatyvių perdavimų, tai neatsiranda iš niekur. Tai yra jo darbo treniruotėse ir komandos pastangų rezultatas.

Verta paminėti ir Kajų Bičką. Jis žaisdamas dešimtojo numerio pozicijoje su Vakariu atrado labai gerą ryšį ir perdavimais padėdavo jam atsidurti progose.

Vakaris nėra vien tikrasis devintas numeris. Jis gali žaisti ir kiek giliau, perduoti kamuolį komandos draugams, kurti jiems progas, pakovoti dėl kamuolio ore. Turime universalų lietuvį puolėją, kuris gali prisitaikyti prie skirtingų rungtynių scenarijų.

Jis yra jaunas ir turi didelę perspektyvą. Reikia toliau sunkiai ir kantriai dirbti bei sulaukti savo šanso vyrų komandoje.

– Šiais laikais daugelis jaunų žaidėjų iš Lietuvos gana anksti iškeliauja į užsienį. Vakaris buvo užsienio klubų stažuotėse, bet pasirinko toliau tobulėti Vilniuje. Ką jo pavyzdys rodo kitiems akademijos žaidėjams?

– Futbole nėra vieno kelio į sėkmę. Vakaris pasirinko akademijos ir klubo kelią – augti ir tobulėti čia. Labai džiaugiamės, kad jis liko, o mes galėjome kartu dirbti ir padėti jam atskleisti geriausias savybes.

Jo kelias neatsirado iš niekur. Jis žaidė Elitinėje jaunimo lygoje, nuo 17 metų gavo progų II lygoje, vėliau dalijosi laiką tarp Elitinės ir Pirmos lygų. Praėjusį sezoną antrajame rate Pirmoje lygoje jau nemažai žaidė ir pelnė įvarčių.

Žiemą šis procesas nesustojo, o per sezoną jis subrendo ir pelnė įvarčius, kurių nusipelnė. Nežinome, kaip būtų susiklosčiusi jo karjera pasirinkus kitą kelią, tačiau matome, kad ir čia turime sąlygas bei galimybes jauniems žaidėjams tobulėti.

Tai žinutė ir jaunesniems akademijos žaidėjams: reikia dirbti, turėti kantrybės ir sulaukti savo šanso.

– Neseniai sutartį su klubu pratęsęs Martynas Šetkus šį sezoną sužaidė po keliolika rungtynių ir pagrindinėje, ir B komandoje. Kuo naudingas toks modelis?

– Jaunas žaidėjas turi nuolat žaisti rungtynes ir sulaukti individualaus trenerių dėmesio. Vienos komandinės treniruotės neužtenka – reikia dirbti ir papildomai, bet svarbiausia yra žaidimo laikas.

Aukščiausioje lygoje pasirodydamas po keitimo žaidėjas gauna vienokias užduotis, o Pirmoje lygoje jos gali būti kitokios. Čia jam gali tekti daugiau kūrybinių funkcijų, daugiau užduočių atakoje ar individualios gynybos situacijų prieš legionierius.

Minučių rinkimas abiejose lygose padeda žaidėjui tobulinti savo silpnąsias ir stipriąsias savybes.

– Rudenį komandai padėjo patyręs gynėjas Younnas Zahary. Ką toks žaidėjas duoda jaunai ekipai?

– Sunkiais momentais rungtynių baigtį gali lemti laimėta dvikova, pasakyta pastaba ar griežtesnis žodis. Vyresnis žaidėjas suteikia jaunesniems pasitikėjimo, nes jie žino, kad šalia yra lyderis, kuris padės sudėtingoje situacijoje.

Younno pagalba rungtynėse ir rūbinėje buvo labai naudinga. Jauni žaidėjai galėjo mokytis iš aukštesnio lygio futbolininko, kuris yra geras pavyzdys ir duoda teigiamą impulsą komandai.

– Keli žaidėjai sezono metu turėjo ilgesnių pertraukų dėl sveikatos problemų, tačiau vėliau vėl prisidėjo prie komandos. Kiek smagus buvo jų sugrįžimas?

– Nedas Klimavičius, Kevin Lukaševič ir Gustas Mikelaitis yra patyrę žaidėjai, kurie suteikia komandai solidumo. Jie sezono metu dirbo individualiai ir pabaigoje mums labai padėjo.

Paskutinį pusantro mėnesio derinome UEFA Jaunimo lygos ir B komandos treniruotes, treniravomės kartu. Dalis žaidėjų rungtyniavo Jaunimo lygoje, o Kevinas, Gustas ir Nedas padėjo Pirmoje lygoje.

Esame viena didelė komanda ir stengiamės sudėlioti procesą taip, kad gautume kuo daugiau naudos abiejuose turnyruose. Vyresni žaidėjai padėjo suteikti daugiau galimybių UEFA Jaunimo lygoje Vakariui Bradūnui, Simui Grabauskui, Vakariui Berentai.

– Progų Pirmoje lygoje gavo ir dar jaunesni akademijos futbolininkai. Kaip vertinate jų žingsnius?

– Tomas Grigaliūnas, Dovydas Eidukaitis ir Erikas Tučinskij šiemet, būdami 16–17 metų, gavo minučių ir turėjo galimybę parodyti save. Manau, kad ateinantį sezoną jie turės dar daugiau šansų atskleisti savo galimybes ir potencialą.

– Sezonas baigėsi, bet žaidėjai toliau atvyksta treniruotis. Kas numatoma tarpsezoniu?

– Daugiausia dėmesio skirsime darbui mažesnėse grupėse ir individualiai. Treneriai pasiskirstys pagal pozicijas, parengs žaidėjams individualius planus ir kelis kartus per savaitę su jais dirbs.

Tai jauni žaidėjai, kuriems tarpsezonis yra galimybė stiprinti savo silpnąsias vietas, palaikyti formą ir geriau pasiruošti naujo sezono pradžiai.

– Kaip matote komandos sudėtį ir darbą ateinančiais metais?

– Dabar vyksta komplektacijos etapas. Iki gruodžio norime aiškiai susidėlioti planą, ką darysime nuo sausio, kada žaisime draugiškas rungtynes ir kaip formuosime komandą.

Planuojame prie B komandos prijungti vieną ar du U-18 žaidėjus. Taip pat norėtųsi išlaikyti 3-4 vyresnių futbolininkų branduolį, kuris padėtų jaunimui tobulėti, tačiau dar matysime, kaip viskas susiklostys.

Nuo sausio pradėsime pasiruošimą bendradarbiaudami su pagrindine komanda. Manau, kad dalis mūsų žaidėjų gaus galimybę treniruotis su ja ir išvykti į treniruočių stovyklą.