Kelias dešimtis kartų į Ukrainą vežant bėgančius nuo karo ir paramos krovinius savanoriškai keliavęs Mindaugas Kasperūnas sako, kad ukrainiečiai labai vertina lietuvių suteiktą paramą, o pavojaus sirenos, sprogimai, ir dingusi elektra toje šalyje tapusi kasdienybe.
Vienas „Žalgirio“ klubą atkūrusios grupės narių, dabartinis klubo dalininkas, ilgametis aistruolis M. Kasperūnas pirmą kartą paramos tikslais Ukrainoje lankėsi 2014 metų vasarį per Maidano įvykius.
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą vilniečiui išvykos Ukrainos link tapo įprastu dalyku – su paramos misija jis važiuoja kiekvieną mėnesį.
„Į Ukrainą nuo karo pradžios pirmą kartą važiavau pernai kovo 2 dieną. Buvo prašymas varyti humanitarinius autobusus. Bet dar anksčiau Ukrainoje tokiais reikalais atvažiavau 2014 metų vasarį per Maidaną. Ten buvo pradžia. Paskui tik buvo ilgas tarpas. 2022 metų kovą iš pradžių važiavau su autobusais, kurį laiką vėžėme pabėgėlius: moteris vaikus iš Lvivo į Lenkiją, Lietuvą, Estiją. Tai tęsėsi apie pora mėnesių. Vėliau nuo rugsėjo pradėjau važiuoti su misijomis „Daiktai frontui“. Neseniai buvo buvo 28 važiavimas. Ne visi buvo kertant sieną, kartais buvo vežami pabėgėliai nuo sienos iš Lenkijos pusės.“
M. Kasperūnas teigė vežantis pagalbą tiek civiliams, tiek kareiviams į frontą: „Civiliams vežami miegmaišiai, šildytuvai, generatoriai, visokių buities daiktų, šiltų daiktų, vaistų, maisto. Dalis tokio paties pobūdžio krovinių yra vežama į frontą kareiviams: maisto daviniai, šiltos kojinės ir kiti dalykai. Taip pat vyksta dronai, optika, termovizoriai ir kiti panašūs dalykai. Iš įdomesnių esame vežę žmogaus ūgio padangas.“
Pasak, jo, nors į Ukrainą eina didelis paramos srautas, bet ne visi turi visko pakankamai. „Ukraina didelė šalis ir žmonių ten daug. Hiperbolizuotai pasakysiu taip – vieni turi viską, kiti neturi nieko. Mūsų tikslas pasiekti tuos kas neturi arba turi mažai ir padėti jiems.“
Lietuvis pasakojo, kad Ukrainoje išvysta nemažai lietuviškos simbolikos: „Yra kariaujančių lietuvių, jie keičiasi tam tikrais ženklais. Nemažai lietuvių patys veža paramą. Lietuvį tikrai gali sutikti Ukrainoje, ir dažnai krovininiu transportu. Iš karto aišku ką jis čia veikia ir kokiu tikslu yra. Ukrainiečiai labai vertina lietuvių suteiktą paramą ir labai noriai keičiasi ženklais. Dėl to gali pamatyti tų ženklų Ukrainoje“.
Pasak ilgamečio „Žalgirio“ aistruolio, ryšys tarp vilniečių ir ukrainiečių turi jau kelių dešimtmečių istoriją: „Esminė priežastis kodėl ta sąjunga įvyko tai buvo bendras karas prieš maskolius: Maskvos klubų aistruolius. Ta istorija apsisuko ratu ir 2014 metais prasidėjus Maidano įvykiams. Ne vienas iš „Pietų IV“ buvome maidane. Vieni anksčiau kiti vėliau, vieni viena forma, kiti kita forma tą paramą jiems teikė. Maidano įvykiuose Kijyvo „Dinamo“ aistruoliai dalyvavo ganėtinai intensyviai. Prasidėjus karui papildomų klausimų nebekilo. Yra jų daug kariaujančių, deja yra daug ir žuvusių. Didelis kiekis yra tiek fronte, tiek užnugaryje veikiančių ta pačia kryptimi.“
Neseniai jis kartu „Žalgirio“ klubu sutarė dėl paramos iniciatyvos ir vėl veš paaukotus vaistus bei kitus daiktus fronto link.
„Būdamas Dnepre susipažinau su paramediku, perdaviau atvarytą džipą iš Lietuvos, išsikalbėjome, po to dar kokią valandą bendravome. Asmeninis kontaktas buvo staigus. Jie yra visiškai fronto linijoje, spaudžiami iš dviejų pusių. Ten labai stipru. Išsišnėkėjome kad trūksta medikamentų. Grįžus pasišnėkejom su „Žalgirio“ direktore Vilma Venslovaitiene. Ji kaip tik mąstė kaip padėti žmonėms, kaip ką padaryti. Radome bendrus salyčio taškus. Ruošiuosi važiuoti į tą pusę, Dnepre civilių paramos centrui nuvešiu daiktų. Yra problema, kad tie žmonės kurie nėra iš okupuotų teritorijų t.y. pavyzdžiui gyvena Dnepre, nelabai gauna paramos. Ekonomika beveik žlugusi, darbo nėra, pinigų nėra. Ten tikrai sunku. Kai manęs klausia ko reikia – sakau reikia viisko. Šios akcijos pagrindinis akcentas – į moteris su vaikais. Taip jau išeina, kad dažniausiai bando rūpintis vyrais civiliais, o moterys su vaikais yra pažeidžiamiausi. Jiems labiausiai norisi padėti. Jiems reikia visko. Labiausiai renkame šiltą aprangą, miegmaišius, nes nusileidus į slėptuves nebus šilta, nebus malonu. Toje sleptuvėje gali tekti ilgai būti. Maistas, higienos reikmenys, vaistai nuo peršalimo, uždegimų, bakterijų“, – vardino M. Kasperūnas.
Per vieną iš misijų neseniai Dnepre šalia jo nakvynės vietos sprogo balistinė raketa. „To neišskirčiau kaip išskirtinio įvykio, man kažkodėl tai nepasirodė stipriai baisu. Ne dėl to, kad esu bebaimis. Bet suprantu kad vietiniams tai absoliučiai įprastas gyvenimo ritmas kad ir kaip baisiai beskambėtų. Manau, kad nereikia koncentruotis į save. Žinau, kur važiuoju, žinau kas gali būti. Ten atvažiavus į Ukrainą ne laikas bijoti. Jei tau baisu – nereikia ten važiuoti“, – tvirtino vyras.
Jis taip pat pasidalino įspūdžiais kokia yra ukrainiečių kasdienybė: „Kuo arčiau fronto tam tikra prasme žmonės yra labiau atbukę ir mažiau kreipia dėmėsį į tam tikrą pavojų. Jei pavyzdžiui, pavojaus oro sirena Kijeve daro kažkam kažkokį įspūdį ir kažkas galbūt kažkur slepiasi (nors dauguma ne), tai Dnepre niekas nekreipia dėmėsio į pavojaus sirenas. Įvykus sprogimams aplinkui dalis žmonių nusileidžia į slėptuvę. Bet tikrai ne visi. Tai kasdienybė. Man sunku perteikti. Žmonės įpranta kad pavojus aplinkui bet kuriuo metu. Negaliu šnekėti apie visas sritis nes visur nebuvau, bet daug kur elektros tiekimas iš principo – loterija. Gal bus, gal nebus. Būna tarpų, kai yra elektra 2-3 paras be perstojo. Bet tai retas atvejis. Kartais elektra yra, kartais nėra. Tu niekada nežinai. Būna paskelbia kad nuo 16 val. nebus, ar kad nuo tokios valandos bus, bet neatsiranda. Žmonės sugeba prisitaikyti, tam pasiruošti ir išgyventi.“
Paklaustas apie asmeninę motyvaciją misijai, M. Kasperūnas turėjo tvirtą atsakymą: „Laikau, kad ir tai mano karas. Aš gerai gyvenu, viską turiu. Man labai gera gyventi čia, savo šalyje, namie, gyventi. Jei mes tų…. Nežinau kaip pavadinti, vis dar nerandu tinkamo žodžio…. Jeigu mes jų nesustabdysime ten, jie anksčiau, ar vėliau užsinorės ateiti čia. Visiškai nenusiteikęs viso to, ką turiu prarasti. Padarysiu ir pasistengsiu padaryti kuo įmanoma daugiau, kad juos sustabdyti ir kuo įmanoma greičiau.“
Prisidėti prie paramos misijos galite pavedimu:
Mindaugas Kasperūnas
LT657044060008143436
Paskirtis: Parama Ukrainai
