Trečia pergalė iš eilės – prieš Vilniaus rajono ekipą

Pirmoje akistatoje su kaimynais iš Vilniaus rajono „Žalgiris“ iškovojo pergalę ir sutvirtino savo pozicijas turnyro lentelės viršuje.

Pirmajame kėlinyje įvarčiu pasižymėjo Arminas Hodžičius, antrajame – Joelis Bopesu.

„Žalgirio“ startinėje sudėtyje įvyko vienas pasikeitimas – nuo pradžių žaidė N. Petkovičius. Komandai negalėjo padėti B. Traore.

7 min. po A. Hodžičiaus smūgio per save svečius išgelbėjo vartininkas S. Moschinas. Netrukus po kampinio jis dar kartą turėjo atmušti kamuolį.

14 min. žalgiriečiai išsiveržė į priekį. Po G. Matulevičiaus perdavimo pažeme kamuolį į vartų kampą nukreipė A. Hodžičius.

Prieš pertrauką pavojingą G. Jarusevičiaus smūgį ant vartų linijos atmušė J. Moutachy.

Antrajame kėlinyje daug kovos vyko aikštės viduryje, komandoms trūko tikslumo atakose.

68 min. pavojingas buvo N. Petkovičiaus smūgis iš kairio baudos aikštelės krašto, kamuolys skriejo pro šalį.

83 min. O. Verbicko smūgį iš baudos aikštelės vidurio atmušė vartininkas.

84 min. pavyko įtvirtinti persvarą – po J. Bopesu smūgio iš 12 metrų kamuolys rikošetu įskriejo į vartus.

Kitas rungtynes žalgiriečiai žais sekmadienį Panevėžyje prieš vietos komandą, o namuose – balandžio 21 d. prieš Telšių „Džiugą“.

V. Čeburinas: „Geros rungtynės, bet yra kur tobulėti“

„Žalgirio“ treneris Vladimiras Čeburinas po pergalės šeštojo turo rungtynėse prieš „Šiaulių“ komandą teigė, jog yra dar daug kur patobulėti, o puolėjas Arminas Hodžičius džiaugėsi pelnyta pergale.

Vilniaus ekipa namie 3:0 nugalėjo šiauliečius ir pakilo į pirmą turnyro lentelės vietą.

„Palaikymas šiandien buvo puikus. Futbolo šventė, pirmos sezono rungtynės stadione. Perėjimas čia atsiliepė, nors ir čia treniravomės. Kalbant apie rungtynes – buvo daug gerų veiksmų tačiau išeinant į ataką daugokai prarasdavome kamuolį. Abi komandos žaidė gana agresyvų futbolą. Tik pabaigoje kai varžovai liko mažumoje – tada jiems trūko ir jėgų, ir kiekybės, ir jie žaidė sutankinta gynyba. Geros rungtynės, abi komandos parodė ką gali šiuo metu“, – kalbėjo V. Čeburinas.

„Džiaugiuosi trimis taškais. Komanda gerai žaidė, gerai pasiruošė, pelnytai laimėjome. Džiaugiuosi kad gavau žaisti startinėje sudėtyje, džiaugiuosi pasižymėjęs, – sakė A. Hodžičius. – Buvo labai malonu matyti aistruolių palaikymą. Tikiuosi kad ateityje jų ateis dar daugiau ir atmosfera bus dar geresnė. Mūsų tikslas kovoti dėl titulo. ir išsaugoti aukštą poziciją. Ruošiamės tam.“

Puolėjas iš Bosnijos Hercegovinos pirmą kartą žaidė startinėje sudėtyje ir pirmajame kėlinyje įmušė įvartį, o per pertrauką jį pakeitęs Nikola Petkovičius įmušė dukart.

„Pirmajame kėlinyje nemažai spaudėme varžovą  ir gavau savo šansą. Nujaučiau galimybę ir ja pasinaudojau. Žiūrėjau kur kamuolys galėtų atsidurti. Pasisekė kad atšoko man ir įmušiau. Džiaugiuosi dėl Nikola, jis geras vaikinas“, – teigė A. Hodžičius.

Paklaustas apie komandos saugų trio žaidimą – Pauliaus Golubicko, Giedriaus Matulevičiaus ir Ovidijaus Verbicko – V. Čeburinas atsakė:  „Treneris būna visada kažkuo nepatenkintas, jeigu viskas tenkina turbūt jau… reikia keistis pačiam. Yra epizodų ties kuriais reikia dirbti. Apie tarpusavio supratimą – jie gerai žino vienas kitą,kartu praleido nemažai laiko. Yra susižaidimas ir tai džiugina. Jie žaidžia vidurio zonoje ir gerai atstovauja komandai. Vidurio linija – tai komandos veidas. Visi žaidėjai šaunuoliai, visi stengiasi. Išryškinti vidurio grandį – neišvengiama. Čia daug kas prasideda – ir gynyba, ir ataka.“

Pasiterautas apie komandos progresą nuo sezono pradžios, treneris teigė, jog dar yra kur tobulėti: „Negalime sakyti, kad va, jau viskas… Reikia visada ieškoti kažko naujo. Reikia kelti žaidėjams užduotis. Kad jie žaistų taip kaip visi norime. Dar anksti kalbėti apie kažkokį progresą.“

Kitas rungtynes „Žalgiris“ žais trečiadienį 20 val. Vilniuje prieš „TransINVEST“ komandą. Bilietus į rungtynes platina „Bilietai.lt“.

Užtikrinta pergalė kilstėjo į viršūnę

Į stadioną sugrįžęs „Žalgiris“ iškovojo pergalę (3:0) prieš „Šiaulius“ ir pakilo į pirmąją turnyro lentelės poziciją.

Pirmajame kėlinyje žalgiriečius į priekį išvedė Armino Hodžičiaus tikslus smūgis, po pertraukos pasižymėjo Nikola Petkovičius.

„Žalgirio“ sudėtyje įvyko vienas pasikeitimas – nuo pradžių pirmą kartą rungtyniavo A. Hodžičius.

Pirmąjį gerą šansą turėjo svečiai, bet atsidūrusio vienas prieš vieną Naurio Petkevičiaus smūgį atrėmė vartininkas Arpadas Tordai.

23 min. jau po Pauliaus Golubicko perdavimo puikią progą turėjo Liviu Antalis, bet jam taip pat sutrukdė vartininkas.

31 min. žalgiriečiai išsiveržė į priekį – P. Golubicko galva perduotas kamuolys atšoko nuo gynėjo ir pirmasis suskubęs A. Hodžius iš 8 metrų mušė tiksliai.

Antrajame kėlinyje A. Hodžičių pakeitė N. Petkovičius. 50 min. jis jau grasino varžovų vartams smūgiu iš baudos aikštelės prieigų.

59 min. šansą turėjo svečiai, laimei po D. Dovydaičio smūgio kamuolį blokavo J. Bopesu.

66 min. po J. Bopesu perdavimo N. Petkovičius aplenkė vartininką baudos aikštelės krašte ir iš aštraus kampo pasiuntė kamuolį į vartus.

81 min. varžovai liko be vieno žaidėjo – už šiurkščią pražangą prieš P. Golubicką raudoną kortelę gavo K. Keršys.

89 min. po R. Jansono perdavimo N. Petkovičius vienas prieš vieną mušė šaltakraujiškai ir pelnė trečią įvartį.

Kitas rungtynes vilniečiai žais trečiadienį 20 val. prieš Vilniaus rajono „TransInvest“ komandą.

Pažintis su Leandro: nuo pabėgėlių stovyklos iki pažinties su Cristiano

„Žalgirio“ naujokui iš Nyderlandų Leandro Fernandešui tik 24 metai, tačiau futbolininkas jau moka gausybę kalbų ir turi neilinių patirčių bagažą: nuo savo vaikystės pabėgėlių iš Angolos šeimoje iki svajonių kontraktų, pažinties su Cristiano Ronaldo ir karjerą stabdančių traumų.

Likus mažiau nei savaitei iki sezono pradžios į Vilnių atvykęs saugas kol kas neturėjo daug galimybių pademonstruoti savo sugebėjimų „Žalgirio“ aistruoliams, tačiau jau spėjo išsiskirti už aikštės ribų savo trykštančia energija, komunikabilumu ir populiarumu interneto erdvėje.

Socialiniuose tinkluose „Instagram“ L. Fernandešas turi 380 tūkst. sekėjų (followers) – daugiau nei bet kuris futbolininkas Lietuvos čempionate. Viena to priežasčių – pažintis su Cristiano Ronaldo, kuris yra vienas iš žalgiriečio paskyros sekėjų. Paties Leandro komentaras prie paskutinės Cristiano Ronaldo nuotraukos sulaukė keliolika tūkstančių patiktukų (likes).

Futbolas ir motociklai

Leandro kelias prasidėjo gerokai kukliau – pabėgėlių stovykloje Nyderlanduose, kur per 1999-ųjų Kalėdas jis gimė iš nuo karo išsekintos Angolos pasitraukusioje šeimoje.

„Buvau per mažas kad atsiminčiau, bet žinau, kad man tėvams tikrai buvo sunkus metas. Mane tai taip pat motyvuoja, ir motyvavo vaikystėje, – prisiminė jis – Bet vaikystę prisimenu kaip laimingą. Visuomet žaisdavau kieme, futbolą, su draugais. Be telefonų ar kompiuterių. Su tėvais būdavo problem, nes turėjau taisyklę kadi ki sutemų turiu grįžti namo. Bet visada būdavau lauke. Namo grįždavau visaip – tai su sumuštu keliu, tai išnarintu pečiu – ir dėl futbolo.“

Pirmoji vaiko buvo susijusi su ne su futbolu, o su kitu sportu. „Norėjau būti motociklininku. Mano idealas buvo Valentino Rossi. Penkerių su mažu motociklu važinėjau gatvėje. Žinoma, tik savo gatvėje“, – šypsojosi jis.

PSV ir „Juventus“

Devynerių Leandro pradėjo lankyti futbolą, 14 metų persikėlė į Eindhoveno PSV, o 16-os pasirašė profesionalo sutartį. „Tik kai supratau, kad galiu pakeisti savo tėvų gyvenimą, į futbolą pradėjau žiūrėti rimčiau ir tai tapo mano dalimi, – pasakojo žaidėjas – Kai pasirašiau profesionalo kontraktą buvo labia daug emocijų, kartu buvo visa šeima. Tai buvo Dievo pirštas. Dievas davė mums stiprybės pasiekti dalykų apie kuriuos net negalėjome pagalvoti. Noriu padėkoti savo tėvams ir Dievui už tai.“

Per penkis sezonus PSV akademijoje jis nemažai žaidė su dabartiniu „Liverpool“ nariu Cody Gakpo, o Nyderlandų rinktinėse – su Matthijsu de Ligtu. C. Gakpo gavo šansą pagrindinėje PSV ekipoje, o L. Fernandešas pasirinko kitą kelią – į Italijos grandą Turino „Juventus“.

„Tai man buvo lengvas pasirinkimas. Rinkausi tai, kas geriausia šeimai ir man. Žaisti ten kur daugelis futbolininkų svajoja. Nesigailiu dėl to pasirinkimo. Etapas „Juventus“ klube buvo tikrai geras, daug išmokau. Man daug padėjo ten esantys komandos draugai. Jaučiausi kaip namuose. Man patiko itališka kultūra, ir malonūs, darbštūs žmonės. Ir turėjau galimybę būti vienoje aikštėje su savo herojumi“, – prisiminė olandas.

Susitikimas su superžvaigžde

Turino klube jis atstovavo akademijos komandai, bet gaudavo ir galimybių pasitreniruoti su pagrindinės ekipos žvaigždėmis, pažaisti kontrolinėse rungtynėse. Tais pačiais metais kaip jis į komandą persikėlė ir viena ryškiausių šio amžiaus futbolo žvaigždžių – C. Ronaldo.

„Pamenu, kai jis atėjo, dirbau papildomai su treniruokliais. Buvau su rankšluosčiu, garsiai grojo muzikos kolonėlė. Jis atėjo su filmavimo grupe ir savo agentu. Vieną momentą pasikalbėjome. Negalėjau patikėti savo akimis. Jis pradėjo kalbėti portugališkai, tarp mūsų atsirado ryšys. Taip viskas ir prasidėjo. Susipažinome, jis man daug padėjo. Iš jo daug išmokau. Dabar tiesiog stengiuosi tai atlikti praktikoje.“

Traumos ir klajonės

Šanso tarp „Juventus“ klubo žvaigždžių jis nesulaukė – 2018-ųjų rugsėjį patyrė sunkią traumą, teko atlikti operaciją, ji buvo nesėkminga, po to antrą. Vienerius metus praktiškai praleidęs dėl traumų futbolininkas nutarė pakeisti aplinką.

„Tam tikru metu norisi žaisti, todėl ieškojau kur galiu gauti praktikos. Sprendimas persikelti iš pradžių į „Fortuna Sittard“, o vėliau į „Pescara“ buvo nesunkus, nes patekti į „Juventus“ pagrindinę komandą jaunam žaidėjui buvo labai sunku. Pasirinkau žaidimo minutes“.

Traumų jis neišvengė ir Nyderlanduose, ir antrajame Italijos divizione „Serie B“ su „Pescara“ ekipa. Galiausiai atsisveikinęs su „Juventus“ trumpai žaidė „Zwolle“ komandoje, o 2022 m. vasarį pasirinko keliauti į Šiaurę – Norvegijos klubą „Jarv“.

„Man paliko įspūdį pokalbis su klubo treneriu, įtikino jo planai. Todėl nutariau vykti ten. Taip pat kad jausčiausi saugus, kad vėl atgaučiau meilę futbolui. Nes daug laiko kankinausi su traumomis. Ten pasijaučiau kad manimi rūpinasi. Deja, vėl gavau sunkią traumą, vėl antrajame savo sezone. Tikėjausi daugiau žaisti, būti pasiruošęs. Tačiau to nepasirenki. Nepaisant to, sužaidžiau nemažai rungtynių, todėl buvo gerų dalykų.“

Noras laimėti ir kalbos

Lapkritį po sezono jis atsisveikino su klubui, o su „Žalgiriu“ sutarė vasario pabaigoje.

„Nutariau po pokalbio telefonu su Vilma [Venslovaitiene] ir Vladimiru [Čeburinu]. Aš toks žmogus, kuris eina paskui širdį. „Žalgirio“ nuostabi istorija, aistruoliai. Paliko įspūdį žmonės, komandos draugai, treneriai, administracija. Man tai svarbu. Norint gerai žaisti reikia geros aplinkos. Po pokalbio su vadove ir treneriu supratau, kad svarbu ne vien futbolas – svarbu laimėti kartu, pasiekti kartu. To ir noriu. Laimėti rungtynes ir trofėjus. Kuo daugiau“, – kalbėjo L. Fernandešas.

Paprašytas save apibūdinti, jis teigė: „Manau, kad esu techniškas žaidėjas, turiu jėgos. Galiu žaisti nuo vienos iki kitos baudos aikštelės. Įprastai atakuojančiu saugu. Tačiau kur treneris pasirinktų, ten turiu žaisti kuo geriau dėl komandos, dėl savęs, dėl savo naujos šeimos Vilniuje. Kaip asmenybė stengiuosi būti kuo pozityvesnis. Bandau motyvuoti komandos draugus stengtis dėl komandos. Nes komanda tampa šeima, o dėl šeimos reikia kovoti.“

leandro

Susikalbėti su naujais komandos draugais L. Fernandešui nesunku. „Turiu talentą kalboms – jas greitai išmokstu. Lietuvių kalba būtų sunki, bet nėra neįmanoma. Kalbu olandų ir dar aštuoniomis kalbomis – prancūzų, italų, anglų, vokiečių, portugalų, švedų, norvegų ir Angolos dialektu. Dabar bandau iš Yukiyoshi (Karashima) išmokti ir japonų“, – juokėsi futbolininkas.

Sekmadienį jis turės galimybę pirmą kartą žaisti LFF stadione – „Žalgiris“ čia susitiks su „Šiaulių“ komanda.

G. Matulevičius: „Tokia pergalė parodo komandos charakterį“

Po iškovotos pergalės Kaune „Žalgirio“ treneris ir žaidėjai teigė, kad rungtynės buvo labai sunkios, bet sėkmingas žaidimas gynyboje padėjo iškovoti pergalę.

Vilniečiai svečiuose 1:0 įveikė „Kauno Žalgirį“ po Liviu Antalio įvarčio pirmajame kėlinyje.

„Pirmasis kėlinys buvo atsargesnis. Daug kamuolio kontrolės viduryje. Jei mūsų komanda daugiau žaidimą grindė aštriais perdavimais, tai varžovai ilgiau organizuodavo atakas. Todėl spėdavome su varžovų veiksmais. Tas įmuštas įvartis ir geri išėjimai į ataką – visa tai pirmajame kėlinyje buvo gerai. Antrajame kėlinyje varžovai žaidė agresyviau. Daugiau laiko turėjome būti savo aikštės pusėje. Bandėme išeiti į priekį, bet darėme daug klaidų. Galima sakyti kad aikštė padarė įtakos, abiems komandoms trūko inercijos atakoje. Aistruolius sveikinu su pergale ir su Šv. Velykomis. Svarbiausia pergalė, einame pirmyn“, – rungtynes apžvelgė treneris Vladimiras Čeburinas.

„Tai labai svarbi pergalė išvykoje prieš stiprų varžovą. Manau, kad rungtynės buvo labai sunkios, ypač antrasis kėlinys. Tačiau smagu dėl komandos, kad sunkiu momentu išlikome kartu, gynėmės kartu ir to pasekoje pasiekėme teigiamą rezultatą“, – teigė Giedrius Matulevičius.

„Sunkios rungtynės. Sunkiai sekėsi kurti progas. Smagu, kad išpildėme vieną galimybę. Bet parodėme charakterį, gynėmės iki galo. Būna rungtynių kur žaidimas nesiseka, bet disciplinuotai, šiek tiek su sėkme gynyboje. Pavyko išlaikyti rezultatą, kuris manau duos daugiau pasitikėjimo kitoms rungtynėms“, – interviu iš karto po rungtynių sakė Paulius Golubickas.

Šios rungtynės buvo pirmosios po rungtynių pertraukos, ir pirmosios šį sezoną kurias komandos žaidė ant natūralios vejos.

„Šiek tiek jautėsi kad pertraukos metu nežaidėme kartu. Aišku pasikeitė tas, kad žaidėme ant žolės, o treniruojamės dirbtinės dangos, tas irgi turi savo įtakos. Viskas tas susidėjo, antrajame kėlinyje atsirado kažkoks nuovargis, atsirado daugiau broko, nepalaikėme kamuolio. Tas ir lėmė, kad šiek tiek „pasėdome“, – vertino G. Matulevičius.

„Norisi prieš rungtynes padaryti treniruotės ant žolės. Bet esame profesionalai, žinome savo darbą, aikštes pažįstame. Prisitaikyti reikia per apšilimą. Nebuvo lengva, buvo sunku. Greita aikštė, bet žinojau nes teko su rinktine žaisti, komandos draugams perdaviau. Tikiuosi kitą kartą bus geriau“, – teigė P. Golubickas.

Vienintelis dvikovos įvartis krito po G. Matulevičiaus perdavimo. Pats saugas pažymėjo svarbų komandos draugų indėlį: „Perėmė kamuolį Martynas Šetkus, puikiai sužaidė dvikovoje. Pagavau kamuolį, kaip visada Liviu puikiai atsidengė į erdves, daviau į priekį tiesiog, jis įkirto ir puikiai išpildė. Geras įvartis, džiugu dėl komandos.“

Antrajame kėlinyje „Žalgiriui“ teko daugiau gintis, tačiau pavyko išsaugoti savo vartus „sausus“.

„Buvo daug žaidimo aikštės viduryje. Nors ir abi komandos stengėsi kurti. Mes daugiau aštriais perdavimais, varžovas bandė ir mušti iš toliau. Tačiau apsigynė mūsų žaidėjai. Buvo tas gynybos tankis kai 8-10 žaidėjų buvo arti baudos aikštelės ir sunku buvo įmušti įvartį iš toli. Yra ties kuo dirbti, ko siekti“, – kalbėjo V. Čeburinas.

„Tokia pergalė labai svarbi komandai, nes tai parodo kad komanda turi charakterį sunkiu momentu. Kada reikėjo visi kartu gynėmės, susispaudėm. Buvo sunku, bet išlikome kartu. Tokia pergalė yra dar saldesnė. Labai svarbu, kad nepraleidome įvarčio. Paskutiniu metu praleidome jų nemažai. Akcentavome prieš rungtynes, kad reikia išlaikyti nulį. To pasekoje užteko vieno įvarčio kad laimėtume rungtynes“, – konstatavo G. Matulevičius.

Pirmajame kėlinyje traumą patyrus O. Verbickui jį pakeitęs Martynas Šetkus rungtyniavo aikštės viduryje, o ne krašte kur įpratęs labiau. Būtent 18 metų žaidėjo perimtas kamuolys leido žalgiriečiams susikurti įvartį.

„Džiaugiuosi, kad jaunimas išėjęs į aikštę padeda komandai. Taip, yra klaidų, bet jas darė visi. Galbūt vejos kokybė kiek trukdė. Žaidė ir Šetkus, ir Matyžonokas. Svarbiausia, kad pas juos akys dega. Jie labai nori žaisti. Taip pat turime ir Mikulėną, Jansoną. Pribręs ir kitų. Jau esu sakęs kad daugiau kreipsime dėmesio į savo jaunimą Tie kurie augo akademijoje, nes ji yra pilnai klubo dalis. Tai kad tie jauni žaidėjai pasirodė aikštėje bus stimulas visam jaunimui kuris treniruojasi akademijoje“, – pabrėžė V. Čeburinas.

Paneigęs išankstinęs prognozes po penkių turų čempionate vienu tašku pirmauja „Džiugas“, kuris tašku lenkia „Hegelmann“ ir „Žalgirį“, o čempionas „Panevėžys“ – paskutinėje vietoje.

„Toks pavasarinis futbolas. Kasmet yra komandų kurios sunkiau startuoja, kai kam nesiseka. Dabar žiūrėti į turnyro lentelę… Taip, galima matyti rezultatus. Tačiau aiškesnis vaizdas lentelėje bus po 8-9 turų“, – lentelės nesureikšmino V. Čeburinas.

„Labai džiugu, kad tas lygis auga, atsiranda daugiau konkurencingų komandų, čempionatas įdomesnis, sunkiau varžytis. Visada smagu, džiaugiuosi už visas komandas, bet mūsų tikslas yra vienas. Keliame aukščiausius tikslus. Kiekvienose rungtynėse tik pergalė. Konkurencingumas bus, bet mes visada eisime dėl trijų taškų“, – patikino P. Golubickas.

Kitas rungtynes „Žalgiris“ žais balandžio 7 d. 15 val. namuose prieš „Šiaulių“ komandą.