„Kiti sakė – be šansų, bet aš tikėjau“, – apie savo debiutą „Žalgirio“ vyrų komandoje sako jauniausias jos narys, klubo akademijos auklėtinis Patrikas Matyžonokas.

17 metų futbolininkas sezono pradžioje debiutavo Lietuvos čempionate ir žaidė puolime, neseniai pasirašė pirmąją savo profesionalo sutartį su klubu, o savaitgalį pelnė įvartį B komandos gretose.

„Esu labai dėkingas savo šeimai – mamai, tėčiui, seneliams, visiems treneriams. Net netikiu kad tai yra tiesa, nes nesitikėjau, kad gausiu pasiūlymą ir kad mano gyvenimas bus toliau susijęs su futbolu“, – po sutarties pasirašymo kalbėjo P. Matyžonokas.

Prieš kelis mėnesius tokios įvykių eigos ko gero nebūtų nuspėjęs niekas – pernai futbolininkas žaidė gynėjo pozicijoje antrajame divizione, kuriame „Žalgirio“ B komandai nesisekė.

Visgi „Žalgiriui“ tapus pilnaverčiu akademijos savininku pagrindinės ekipos treneris Vladimiras Čeburinas su kitais klubo specialistais žiemą daug dėmesio skyrė jaunųjų žaidėjų atrankai. Šio darbo rezultatais džiaugėsi P. Matyžonokas, kuris pasinaudojo trenerio suteiktu šansu pasiruošimo sezonui laikotarpiu.

Pasirašyta profesionalo sutartis  P. Matyžonokui tapo daugiau nei dešimtmetį trukusio kelio įprasminimu. Tas kelias pradėjo gimtose Grigiškėse – išskirtinį statusą kaip miestas Vilniaus sudėtyje turinčioje gyvenvietėje, kuri įsikūrusi keliolika kilometrų nuo sostinės centro, šalia kelio Vilnius-Kaunas.

Grigiškėse jaunąjį Patriką į futbolo treniruotes pas trenerį Remigijų Klimavičių atvedė močiutė. Dar prieš tai jis apie „Žalgirio“ komandą sužinojo iš tėčio.

„Kartu su tėčiu žiūrėdavome rungtynes. Kartą su močiute pamačiau kaip mano kiemo draugas žaidžia futbolą, ir pasakiau, kad noriu ir aš. Užsirašiau į treniruotes. Kai pradėjau treniruotis futbolas pasirodė ta vieta, kur galiu atsipalaiduoti, apie nieko negalvoti ir tiesiog mėgautis“, – pasakojo P. Matyžonokas.

Po dviejų metų treneris Liutauras Mažeika pakvietė į 2006 metų „Žalgiriečio“ gimimo komandos vaikinų grupę. Per pirmąsias savo rungtynes P. Matyžonokas įmušė keturis įvarčius. „Man čia buvo vau. Tada supratau kad čia ir noriu būti, kad futbolas yra mano gyvenimas.“

Akademijoje jis praėjo visą kelią nuo mažiausiųjų iki B komandos, po penkerių metų su L. Mažeika patarimų sėmėsi iš buvusių futbolininkų Ramūno Radavičiaus ir Žydrūno Grudzinsko.

Prieš 2024 metų sezoną P. Matyžonokas, kaip ir nemažai kitų akademijos auklėtinių, buvo pakviesti treniruotis su „Žalgirio“ pagrindine komanda.

„Buvau labai nustebęs, kad treneriai išrinko. Labai pergyvenau prieš pirmąsias treniruotes.

Kalbėjomės su draugais ir sakia: kažkaip yra nuojauta, kad galiu čia likti. Man kiti sakė: „baik tu, čia be šansų, neužsikabinsi. Tu neturi to, ką kiti turi“. Jie netikėjo, aš tikėjau ir atsiradau čia. Labai džiaugiuosi, kad esu čia“.

Dar vienas siurprizas laukė kontrolinėse rungtynėse – dvikovoje prieš „Ekraną“ P. Matyžonokas pasirodė puolėjo pozicijoje.

„Kai treneris pasakė – nustebau, nepatikėjau, bet sakau treneriui – galiu ir eisiu, bandysiu. Pradžioje buvo sunku, buvau pasimetęs, Bet su laiku jau žinau, kur reikia būti, ką reikia daryti toje pozicijoje“, – teigė jis.

Nuo pat mažens jis buvo įpratęs rungtyniauti gynybos grandyje, visgi kitos stipriosios savybės pravertė ir naujame vaidmenyje. „Maždaug apie 9 metus žaidžiau gynyboje. Tikrai manau, kad moku gintis – sakyčiau, kad mano stiprioji pusė yra gynyba, – kalbėjo P. Matyžonokas – Taip pat greitis, nes esu labai greitas. Ir galimai pasakyčiau, tas užbaigimas vienu lietimu. Tai yra mano stipriosios pusės.“

Vienas puolėjas – dabartinis Lietuvos rinktinės kapitonas Fedoras Černychas – buvo ir vienas iš Patriko idealų vaikystėje. „Pamenu su akademija buvome stovykloje Lenkijoje. Ėjome ir žiūrime stovi Černychas. Oho, rinktinės kapitonas prieš mane. Kažkur su juo dar turiu nuotrauką. Visą laiką žiūrėdavau, kaip jis žaidžia, nes jis puolėjas, muša įvarčius. Ko daugiau reikia?“

Užsirekomendavęs per pasiruošimą jis tapo pagrindinės „Žalgirio“ sudėties nariu ir kartu su keliais kitais akademijos auklėtiniais – Joriu Aliukoniu, Martynu Šetkumi, Romualdu Jansonu ir Meinardu Mikulėnu – nuolat treniruojasi su ekipa.

Kovo 3-ąją pirmose oficialiose čempionato rungtynėse jis sulaukė ir šanso debiutui. „Buvo labai keista. Atrodo nejaučiau ką darau, buvo kaip kažkoks [kompiuterinis] žaidimas. Viską matau, bet nieko nematau ir nieko nesuprantu. Atsimenu, kad net ten nubėgau. Man Ovidijus Verbickas sako: „Ne ten bėgi“. Aš: „taip supratau“ ir tada atsistojau į tą poziciją, kur turiu būti“, – prisiminė žaidėjas.

Paklaustas apie šio sezono tikslus, jis teigė, jog svarbiausia – tiesiog gauti patirties iš treniruočių su stipriais partneriais: „Esu dar jaunas. Akys dega, noriu žaisti, bet tiesiog reikia dabar dirbti. Sunkiai labai dirbti, tikėtis ir laukti to šanso ir išnaudoti jį kaip reikia.“

Po ketvirtos pergalės iš eilės „Žalgirio“ treneris Vladimiras Čeburinas ir puolėjas Nikola Petkovičius džiaugėsi komandos charakteriu.

Dvikovoje prieš praėjusių metų čempionus vilniečiai atsilikinėjo po antrojo kėlinio pradžioje praleisto baudinio, tačiau N. Petkovičiaus ir Jake‘o Larssono įvarčiai persvėrė rezultatą „Žalgirio“ naudai (2:1).

„Nebuvo lengva: ir kitokia veja, ir vėjas. Abiems komandoms nebuvo įprasta. Varžovai taip pat pirmą kartą žaidė čia. Ganėtinai geros rungtynės. Daug šansų, daug neišnaudota. Daug klaidų. Svarbiausia, kad komandoje yra charakteris. Atsilikinėjome, praleidome baudinį… Tačiau sugebėjome atsitiesti, šaunuoliai“, – kalbėjo V. Čeburinas.

„Po rungtynių dėl pergalės jausmas labai geras. Labai džiaugiuosi dėl komandos, dėl aistruolių. Tikiuosi pratęsime pergalingą seriją. Ir toliau būsime pirmi lentelėje. Šiandien buvo nelengva dėl vėjo. Tai kiek apsunkina žaidimą aikštėje. Mes parodėme dvasią, kovojome. Nepaisant situacijos džiaugiuosi. Pirmajame kėlinyje kiek pritrūko iki įvarčio. Tikiuosi toliau žaisime ne prasčiau nei šiandien. Antrajame kėlinyje taip pat turėjome progų. Kai kurias išnaudojome, bet galėjome ir daugiau. Džiaugiuosi dėl pergalės“, – teigė N. Petkovičius.

Puolėjas iš Serbijos pasirodęs aikštėje po keitimo prisidėjo prie abiejų įvarčių – pirmąjį mušė kietoje dvikovoje galva, o antrajame sudalyvavo atakoje kartu su P. Golubicku ir J. Larssonu.

„Kai praleidome įvartį nepasidavėme. Gerai, jog pavyko pakeisti rungtynių eigą. Nebuvo lengva, kai atsilieki visada nelengva. Džiaugiuosi dėl komandos, kad pavyko atsitiesti ir laimėti, – sakė jis. – Rungtynių pabaigoje buvo geras komandinis veiksmas. Įvartį sukūrė visa komanda.“

Ne pirmą kartą rungtynių eigą šį sezoną perlaužė trenerio V. Čeburino atlikti keitimai. Paklaustas apie tai jis iš pradžių pašmaikštavo: „Pasaugojau neišleisti kad per anksti neįmuštų tų įvarčių… Žinoma, džiugu kad žaidėjai išeina ir įmuša, gali įmušti.  Tai yra jų darbas. Išėjo, įmušė – šaunuoliai.“

Pasiteiravus apie rezultatyvų perdavimą atlikusio P. Golubicko pasirodymą, treneris atsakė: „Juo labai tikiu. Tie žaidėjai, kurie yra čia praėjo didelį atrankos procesą iš pernai ir baigiant šiais metais. Dar prieš pat sezono startą atvyko žaidėjų. Dar ne visus matėte aikštėje. Turime ir daugiau žaidėjų, kurie gali sustiprinti žaidimą. Tiems kurie žaidžia, tarp jų ir Paulius – didelė pagarba jiems. Pagarba už atsidavimą, aktyvumą,  ir priekyje ir gynyboje. Sveikinu su pergale, tai svarbiausia.“

Sekmadienį „Žalgiris“ namuose susitiks su Telšių „Džiugo“ komanda, kuri turnyro lentelėje užima antrąją vietą.

Pirmoji akistata tarp praėjusio sezono čempionato lyderių baigėsi dramatiška pergale – Panevėžyje „Žalgiris“ įveikė nugalėtojų titulą ginančius varžovus rezultatu 2:1.

Antrojo kėlinio pradžioje šeimininkai išsiveržė į priekį po E. Veliulio realizuoto baudinio, o kėlinio viduryje rezultatą smūgiu galva išlygino N. Petkovičius. Rungtynių pabaigoje pergalingą įvartį įmušė J. Larssonas.

„Žalgirio“ startinėje sudėtyje įvyko vienas pasikeitimas – vietoje N. Petkovičiaus nuo pradžių žaidė L. Antalis. Dėl traumos komandai negalėjo padėti B. Traore.

Pirmąją minutę gerą šansą turėjo L. Antalis, bet iš arti smūgiavo virš vartų.

Po minutės užsitęsusi labia pavojinga šeimininkų ataka baigėsi N. Bosančičiaus netiksliu smūgiu.

8 min. J. Moutachy smūgio iš dešinio krašto atrėmė vartininkas.

14 min. po E. Veliulio atakos iš dešinio baudos aikštelės krašto kamuolys atsimušė į virpstą.

Vėliau pora kartų po varžovų pavojingų išpuolių kamuolį iš po varžovų kojų sugavo A. Tordai.

34 min. L. Antalio smūgį baudos aikštelėje atrėmė V. Černiauskas.

Kėlinio pabaigoje žalgiriečiai buvo aktyvesni atakoje. Kartą po J. Moutachy smūgio iš krašto kamuolys atsimušė į skersinį.

49 min. šeimininkai išsiveržė į priekį. po prarasto kamuolio savo aikštės pusėje J. Kendyšas ant baudos aikštelės linijos prasižengė prieš F. Palaciosą ir teisėjas skyrė baudinį, kurį realizavo E. Veliulis.

52 min. po J. Kendyšo baudos smūgio kamuolį atrėmė V. Černiauskas.

57 min. A. Tordai atmušė N. Mbo smūgį, o labai pavojingas pakartotinis F. Palacios bandymas buvo netikslus.

75 min. po N. Petkovičiaus smūgio iš baudos aikštelės prieigų varžovų vartininkas nukreipė kamuolį į virpstą.

Po minutės šansą turėjo varžovai, kamuolio prie vartų nepasiekė N. Mbo.

Dvikovos pabaigoje žalgiriečiai išplėšė pergalę – po P. Golubicko reido ir perdavimo kamuolį į vartus iš arti pasiuntė J. Larssonas.

Kitas rungtynes „Žalgiris“ žais balandžio 21 d. namuose prieš Telšių „Džiugą“.

Sezono pradžioje pagrindinėje „Žalgirio“ komandoje debiutavęs 17 metų akademijos auklėtinis Patrikas Matyžonokas su klubu pasirašė pirmąją profesionalo sutartį.

Iš Grigiškių kilęs žaidėjas futbolo treniruotes pradėjo lankyti „Žalgiriečio“ akademijoje, kur žaidimo pagrindų mokėsi su treneriais Remigijumi Klimavičiumi, Liutauru Mažeika.

P. Matyžonokas su žaliai baltais perėjo visas jaunimo futbolo pakopas, o nuo 2022 m. pradėjo rungtyniauti ir suaugusiųjų futbole – su „Žalgirio“ C komanda II lygoje.

Tais pačiais metais debiutavo ir antrajame pagal pajėgumą divizione – I lygoje. Pernai joje daugiausiai rungtyniaudamas gynėjo pozicijoje sužaidė 18 rungtynių.

Šių metų sezonui P. Matyžonokas ruošėsi su pagrindine „Žalgirio“ ekipa ir kontrolinėse rungtynėse buvo išbandytas atakos grandyje.

Kovą jis debiutavo aukščiausioje lygoje ir iki šiol po keitimo aikštėje pasirodė trejose rungtynėse.

Pagrindinėje „Žalgirio“ komandoje šį sezoną rungtyniauja ir dar trys akademijos auklėtiniai – Martynas Šetkus, Romualdas Jansonas ir Meinardas Mikulėnas.

„Žalgirio“ treneris Vladimiras Čeburinas po trečiosios pergalės kalbėjo apie įvykdytą planą, o gynėjas Joelis Bopesu džiaugėsi, jog komanda neatsipalaidavo po pastarųjų laimėjimų.

Dvikovoje prieš Vilniaus rajono „Transinvest“ žalgiriečiai įmušė įvarčius rungtynių pradžioje bei pabaigoje ir iškovojo pergalę 2:0.

„Įdomios rungtynės, abi komandos turėjo savo taktiką. Aikštės viduryje buvo kova. Pirmajame kėlinyje šansų buvo daugiau. Įmušėme įvartį, galėjome ir dar. Antrajame kėlinyje varžovas aukščiau spaudė. Mes prieidavome prie vartų, tačiau sukūrėme nedaug progų. Rungtynės buvo įdomios, efektyvios, žiūrint iš organizuotumo pusės. Šaunuoliai žaidėjai. Jie įvykdė užduotį. Nors žaidimas dar ne toks kaip norime. Esame arčiau jo“, – kalbėjo treneris.

„Esame laimingi, komanda pasistengė. Neatsipalaidavome po pergalės prieš Šiaulius. Džiaugiuosi dėl tokio požiūrio. Sunkiai dirbome visi kartu. Esame geros nuotaikos, su gera energija. Turime vieną tikslą. Buvo sunkios rungtynės, bet to ir tikimės viso sezono metu. Parodėme charakterį, labai džiaugiuosi dėl pergalės, dėl aistruolių“, – teigė J. Bopesu.

Pirmąjį įvartį „Žalgiris“ įmušė 14 minutę po užsitęsusio spaudimo, tačiau vėliau tokios ryškios iniciatyvos nebeturėjo.

„Nesakyčiau kad po įvarčio atsitraukėme. Mums reikėjo atrasti erdvių tarp linijų. Kai varžovų gynyba tokia sutankinta ją įveikti labai sunku. Mums reikėjo tas linijas ištampyti. Tas lyg ir veikė, bet varžovas aktyviai grįždavo į pozicijas. Planas buvo susikurti galimybių atakoms per laisvas zonas“, – aiškino V. Čeburinas.

„Iš tiesų pradžioje turėjome progų, įmušėme. Tačiau po to jie pradėjo mus nuspėti. Pabaigoje prisitaikėme ir žaidėme greičiau. Turime savo planą ir jo laikantis viskas bus tvarkoje. Tačiau turime ką pamastyti prieš kitas rungtynes – kaip žaisti greičiau ir nustebinti varžovą“, – svarstė J. Bopesu.

„Žalgiris“ turėjo kamuolio kontrolę 70 proc. rungtynių laiko. Tokios statistikos V. Čeburinas nesureikšmino: „Kamuolio kontrolė labai gerai, bet reikia įmušti dar. Gali kontroliuoti kiek nori, bet viena ar dvi varžovų atakos ir… Šį sezoną jau matėme kuo tas gali baigtis. Norėtųsi sukurti daugiau progų ir įmušti daugiau įvarčių.“

Įtvirtinti persvarą sostinės klubui pavyko likus šešioms minutėms iki pagrindinio laiko pabaigos – pasižymėjo krašto gynėjas J. Bopesu. „Kamuolys nukrito man ir smūgiavau vienu lietimu… Pasisekė įmušti. Tačiau sėkmę reikia užsitarnauti. Pirmiausia džiaugiuosi dėl komandos. Įmušiau, bet svarbiausia komandos trys taškai“, – pabrėžė futbolininkas.

Pasiteiravus apie atliekamų keitimų kiekį – šį kartą jų buvo trys – V. Čeburinas teigė, jog tai nebuvo būtina: „Mintis tokia – sugadinti veikiantį mechanizmą galima greitai. Žaidėjas išėjęs po keitimo turi pastiprinti. Buvo žaidėjų, kurie gal pavargo ar išsijungė iš žaidimo. Reikėjo atšviežinti pozicijas. Vienas keitimas buvo būtinas, nes Ovidijus jautė skausmą po susidūrimo. Jei to reikalaus situacija darysime ir 5 keitimus.“

Sekmadienį žalgiriečių laukia išvyka į Panevėžį, o balandžio 21 d. Vilniaus ekipa namuose priims Telšių „Džiugą“.