Taurės ketvirtfinalio rungtynėse Marijampolėje „Žalgirio“ gynėjas Ivanas Tatomirovičius aikštėje pasirodė paskutinę pratęsimo minutę. Baudinių serijoje jis stojo mušti pirmasis ir nesuklydo.

32 metų Ivanas praėjusiais metais ir šio sezono pradžioje buvo startinės sudėties žaidėjas, bet nuo birželio tik retkarčiais pasirodo aikštėje.

„Mano pozicijos žaidėjai nedažnai aikštėje pasirodo po keitimo. Jei nepradedi starto sudėtyje, dažniausiai nežaidi. Jei reikia kažką keisti žaidime, dažniausiai keičiama puolimo grandyje“, – gynėjams tenkančią dalią aiškino I. Tatomirovičius.

Nepaisant to, jo reikšmė komandai išlieka didelė – draugų ir kolegų vadinamas tiesiog „Tatko“ (serbų kalba – tėvas), jis yra vienas „Žalgirio“ vicekapitonų, vienas labiausiai patyrusių žaidėjų, į kurį neretai ir jauni žaidėjai kreipiasi patarimo.

„Kai žaidžiau Suomijoje pats daug laiko praleidau su mentoriais, ir supratau daug apie psichologinį pasirengimą. Dabar žinau, kaip prieiti prie problemos ir kaip susitvarkyti su ja. Ypač jaunų žmonių problemas matau iš tolo, nors jie nė nenutuokia, su kuo susidurs, – sakė serbas –  Priežastis, kodėl noriu to ryšio – nes noriu, kad jie jaustųsi saugūs išsikalbėdami, nebijotų pasakyti. Neįmanoma, kad viskas tau būtų tobula. Ypač jauniems žaidėjams, kurie trūksta varžybų patirties. Noriu parodyti, kad jie gali prieiti prie manęs ir paklausti.“

Vis dėlto I. Tatomirovičius pripažįsta, jog minėtoje taurės ketvirtfinalio dvikovoje prieš „Sūduvą“ nebuvo taip lengva ir pačiam – tiek dėl minimalaus žaidimo laiko, tiek dėl ankstesnių patirčių.

„Buvau turėjęs blogos patirties, susijusios su baudinių mušimu. Tiek karjeros pradžioje, tiek ir Lietuvoje šiemet – nerealizavau baudinio Supertaurės rungtynėse prieš „Panevėžį“. Todėl tikrai nebuvau atsipalaidavęs, kaip galėjo pasirodyti. Tai tik atrodo paprasta. Galbūt yra paprasta žaidėjams, kurie dažnai muša baudinius. Bet ypač metu buvo sunku – išėjau, pažaidžiau 30 sekundžių, net neprisiliesdamas kamuolio. Kai mušiau baudinį – tai buvo mano pirmas kamuolio lietimas rungtynėse. Reikėjo mušti, ir aš išties jaučiau baimę. Mušiau į sau saugų kampą, patogiausią smūgį“, – atskleidė žaidėjas.

Jis yra vienas iš kelių žalgiriečių, kuris lemiamose kovose prieš „Sūduvą“ dalyvavo ir praėjusiais metais. Tuomet „Žalgiris“ tapo čempionu varžovus palaužęs paskutinėse rungtynėse.

„Vienu metu nuo „Sūduvos“ atsilikinėjome aštuoniais taškais, ir niekas netikėjo, kad galime pavyti. Galbūt tik sirgaliai. Bet mes tikėjome ir mąstėme: jei sugebėsime pavyti, tikrai laimėsime.  Buvome tikri tuo. Pavejame ir laimime. Ir galiausiai viskas liko paskutinėms rungtynėms“, – prisiminė I. Tatomirovičius.

Pasak žaidėjo, didžiausias „Žalgirio“ pranašumas – atmosfera lyg šeimoje: „Jei yra problemų su kažkokiu išoriniu faktoriumi, visi pasistengs, kad tai išspręstume. O komandos viduje reikia pasiskirstyti vaidmenis.  Turime žinoti, kas tėvas, kas mama, kas vyresnis brolis, kas jaunesnis… Visi randa save skirtinguose vaidmenyse.“

„Žalgiris TV“ laidoje „Žaliai Baltas Legionas“ serbas pokalbyje su Pauliumi Ambrazevičiumi papasakojo apie savo karjeros įsimintiniausius epizodus – nuo dilemų renkantis Belgrado klubą, sunkios traumos jaunystėje, etapus Sarajeve, Suomijos klubuose, savo pomėgį aviacijai, kaip sukūrė šeimą ir kita.

Po dramatiškos pergalės A lygoje prieš pagrindinius konkurentus „Žalgirio“ treneris Vladimiras Čeburinas pergalę dedikavo neseniai gimtadienį pažymėjusiems ištikimiausiems aistruoliams, o lemiamą smūgį atlikęs Jakubas Sylvestras teigė, kad vaisių davė geras tarpusavio supratimas.

„Žalgiris“ dukart pirmavo, leido varžovams rezultatą išlyginti, o pergalingą įvartį pelnė paskutinę pridėtinio laiko minutę (3:2).

„Rungtynių pradžia buvo gera. Taip pat ir visas pirmas kėlinys, buvome aktyvūs. Išpildėme savo žaidimo planą. Rimtai nusiteikėme šioms rungtynėms. Šiandien gerai padirbėjo visi: ir tie kas žaidė startinėje sudėtyje, ir kas išėjo po keitimo. Tie kas būtų išėję taip pat nebūtų sugadinę vaizdo, – kalbėjo V. Čeburinas. – Viskas susiklostė gana dramatiškai. Įmušėme, praleidome, vėl įmušėme. Vėl praleidome. Tačiau toks futbolas, dėl to jis patinka žiūrovams. Tai užveda komandas. Futbolas susideda iš klaidų. Mes padarėme klaidų, varžovas padarė klaidų. Bravo Žalgiriui, šiandien laimėjome. Mūsų savaitė įtempta, žaidėme po taurės finalo, po šiandienos ir poros dienų pertraukos vėl rungtynės. Po trijų dienų vėl kitos rungtynės. Toks jau laikotarpis.“

„Žaidėme dėl pirmos vietos, dvi komandos lyderės. Buvo daug pakilimų ir nuopuolių, taip pat ir mums. Laimei, pavyko įmušti įvartį pabaigoje ir iškovojome svarbius tris taškus, – kalbėjo J. Sylvestras – Visuomet nusivylimas, kai gynyboje nesužaidi gerai ir praleidi įvarčių. Tačiau šiandien parodėme labai gerą puolimą, įmušėme tris, vienu daugiau nei varžovas. Tai ir svarbiausia.“

Žalgiriečių pergalingas įvartis rungtynių pabaigoje nebuvo atsitiktinis – atakos prie „Sūduvos“ vartų paskutinėmis minutėmis virtosi viena po kitos.

„Visas rungtynes spaudėme ir siekėme pergalės, bandėme įmušti. Pabaigoje tai pasiteisino. Žinojome, kur esame, jog atsiliekame nuo „Sūduvos“ taškais. Norėjome juos aplenkti turnyro lentelėje. Toks ir buvo mūsų tikslas šios dienos rungtynėse“, – sakė J. Sylvestras.

„Tikėjimas buvo ne tik pabaigoje, bet nuo pradžių. Didelis noras laimėti. Tai jautėsi ir prieš rungtynes ir per pertrauką. Jaučiasi ir dabar po rungtynių. Nusiteikimas buvo labai geras. Nusiteikimas buvo žaisti dėl pergalės, tik dėl pergalės. Žaidėme namuose, prie savo gerbėjų. Buvo aistruolių gimtadienis. Padovanojome dovaną sau ir jiems, – sakė V. Čeburinas. – Kiekvienas rungtynes matome jų plakatus, vėliavas. Nesvarbu ar sniegas, ar lietus, ar kaitra, ir kuriame mieste. Iš visos širdies ir nuo komandos noriu pasveikinti mūsų gerbėjus.“

Pergalingo įvarčio autorius pasižymėjo ketvirtą kartą per penkerias rungtynes, nors paskutines trejas aikštėje pasirodė po keitimo. Rezultatyvų perdavimą jam atliko Hugo Videmontas, kuris pagal šį rodiklį pirmauja lygoje.

„Prieš įvartį gavau varžovų gynybą praskrodusį perdavimą iš Hugo. Komunikavau su juo, vienas kitą labai gerai suprantame.  Tai daug kartų bandėme padaryti treniruotėse. Labai džiaugiuosi, kad tai pavyko ir įgyvendinti, – teigė J. Sylvestras. – Jaučiuosi gerai, kai treneris man duoda minučių, esu patenkintas. Kai įmušu – esu dar labiau laimingas.“

„Žalgiris“ ir „Sūduva“ dar kartą susitiks lapkričio 3-ąją Marijampolėje, bet prieš tai žais savaitgalį. Šeštadienį „Žalgirio“ laukia akistata namuose su Kauno rajono „Hegelmann Litauen“.

A lygos lyderių dvikovoje po permainingos kovos „Žalgiris“ paskutinę minutę išplėšė dramatišką pergalę. Žalgiriečiai dukart pirmavo po Djbrilio Diaw ir Josipo Tadičiaus įvarčių, tačiau varžovai abu kartus rezultatą išlygino. Dvikovos pabaigoje pergalingą įvartį įmušė Jakubas Sylvestras.

„Žalgiris“ pradėjo rungtynes tokios pačios sudėties, kokia žaidė taurės turnyro finale savaitgalį. Vienintelis skirtumas – šį kartą tarp atsarginių negalėjo būti diskvalifikuoto M. Gamakovo.

8 min. H. Videmontas įsiveržė į baudos aikštelę, tačiau permesti kamuolio per vartininką jam nepavyko. 10 min. po perdavimo iš krašto V. Slavicko smūgį atrėmė N. Ljubisavljevičius.

12 min. po „Žalgirio“ atakos J. Tadičiaus smūgį iš arti atrėmė vartininkas, o H. Videmonto galva muštą kamuolį – M. Beneta. Po kampinio galva tiksliai smūgiavo D. Diaw – 1:0.

21 min. suklydus aikštės viduryje „Sūduva“ pavojingai kontratakavo, bet S. Nyuadzi iš kairio baudos aikštelės krašto muštas kamuolys pataikė į virpstą, o pakartotinis S. Kerlos bandymas buvo netikslus.

25 min. „Sūduva“ turėjo gerą šansą, kai M. Nkololo pabėgo nuo gynėjų, bet jo smūgį atrėmė T. Duka. Visgi po minutės „Žalgirio“ gynyba vėl suklydo ir D. Diaw galva atmestą kamuolį į vartus netrukdomas nukreipė tas pats M. Nkololo – 1:1.

32 min. „Žalgiris“ atstatė persvarą. Kontratakoje po F. Kyeremeh spurto ir perdavimo į baudos aikštelę gynėją aplenkęs J. Tadičius smūgiavo tiksliai.

37 min. po perdavimo iš krašto šansą turėjo K. Honda, jo smūgis iš eigos buvo netikslus.

40 min. šeimininkai galvojo, kad įmušė trečiąjį įvartį, kai po kampinio ir K. Uzėlos smūgio galva į vartų tinklą skriejantį kamuolį jau už vartų linijos išmušė gynėjas, tačiau arbitrai to nepastebėjo.

61 min. šansą turėjo J. Tadičius, bet atsidūręs vienas prieš vieną jis bandė permesti kamuolį per vartininką ir šis kamuolį sugavo.

Po minutės „Sūduva“ rezultatą išlygino. Po perdavimo iš krašto K. Hondos smūgį blokavo gynėjas, bet pirmas prie kamuolio suskubęs M. Beneta mušė tiksliai – 2:2.

68 min. F. Kyeremeh aikštės viduriu pabėgo nuo gynėjo, bet trukdant kitam gynėjui nepavyko prasimesti kamuolį pro vartininką.

72 min. po J. Tadičiaus smūgio galva kamuolys praskriejo šalia virpsto. 80 min. F. Kyeremeh iš krašto pataikė tiesiai į vartininką.

82 min. po pavojingo „Sūduvos“ baudos smūgio kamuolys praskriejo šalia vartų.

Per pridėtinį laiką „Žalgiris“ surengė varžovų vartų šturmą. Arti tikslo buvo H. Videmontas, bet po jo smūgį į vartus skriejantį kamuolį atmušė gynėjas.

Paskutinę minutę po H. Videmonto perdavimo iš baudos aikštelės krašto J. Sylvestras mušė tiksliai ir išplėšė vilniečiams pergalę.

Po savaitės komandos dar kartą susitiks Marijampolėje. Kitas rungtynes „Žalgiris“ žais spalio 30 d. namuose su Kauno rajono „Hegelmann Litauen“.

Trečiadienio vakarą Vilniuje vyks rungtynės, kurios gali tapti kertiniu posūkiu dėl Lietuvos futbolo A lygos čempionų vardų. „Žalgiris“ turi galimybę namuose įveikti Marijampolės „Sūduvą“ ir įgyti ne tik taškų, bet ir psichologinį pranašumą.

Žalgiriečiai nuo varžovų atsilieka vienu tašku, tačiau dar turi rungtynes atsargoje. Pergalė Vilniaus komandai leistų įgyti faktinį dviejų taškų pranašumą, kuris vėliau galėtų padidėti iki penkių, jei pavyktų laimėti nukeltas rungtynes.

„Žalgiris“ dvikovą pasitinka geromis nuotaikomis – savaitgalį komanda džiaugėsi į Vilnių sugrąžintu taurės trofėjumi. Ekipos puolėjas Jakubas Sylvestras taurę iškovojo ketvirtoje šalyje – prieš tai jis buvo nugalėjęs ir Slovakijoje, Kroatijoje bei Izraelyje.

„Puikus jausmas! Nežinau, kodėl man taip sekasi su taurėmis. Čempionatų tiek nesu laimėjęs, o keturias taures laimėti pavyko. Nežinau, kiek žaidėjų yra tai pasiekę, bet pats esu labai laimingas“, – kalbėjo slovakas.

„Žalgiris“ prieš akistatą su „Sūduvą“ laimėjo ketverias rungtynes, per jas įmušė 17 įvarčių. Tris kartus šiuose susitikimuose pasižymėjo ir J. Sylvestras.

„Šiuo metu aikštėje vienas kitą jaučiame labai gerai. Tarpusavio ryšiai veikia, o sezono pabaigoje labai svarbu, kad tas susižaidimas būtų. Tikiuosi, pavyks tai išlaikyti iki sezono pabaigos“, – kalbėjo žaidėjas.

Vilniečiai per paskutines pora savaičių sužaidė trejas rungtynes, o „Sūduva“ paskutinį kartą rungtyniavo spalio 15-ąją. Ar ilgesnis poilsis be rungtynių suteiks pranašumą marijampoliečiams?

„Nemanau. Mums gerai, kad išlikome žaidybiniame ritme. Tai gali būti pranašumas. Bet tuo pačiu nemanau, kad jiems blogai, jog 12 dienų nežaidė“, – vertino J. Sylvestras.

Anot jo „Žalgiris“ nesiruošia žaisti dėl lygiųjų ir bandyti išsaugoti esamą situaciją, pagal kurią „Sūduva“ yra praradusi dviem taškais daugiau.

„Sieksime laimėti. Net jei ir baigsis lygiosiomis – mūsų lauks dar daug rungtynių, įskaitant ir dar vieną akistatą su „Sūduva“. Tai tik vienas iš daugelio mūšių, kurie mūsų dar laukia šį sezoną“, – sakė puolėjas.

Antroji komandų dvikova vyks lapkričio 3 d. Marijampolėje. Pirmoji – spalio 23 d. Vilniuje, LFF stadione. Bilietus į pastarąsias rungtynes platina „Bilietai.lt“. Abejas rungtynes transliuos TV6 televizija.

Savaitgalį sezoną baigė dvi jaunųjų žalgiriečių komandos – „Žalgiris“ B sužaidė paskutines rungtynes Pirmoje lygoje, o „Žalgiris“ C – II lygoje.

Abi komandos pasiekė po 13 pergalių sezone ir aplenkė nemažai varžovų.

Vertindami sezoną abiejų komandų treneriai pažymėjo, jog jis buvo banguotas priklausomai nuo įvairių aplinkybių ir įvykusių reikšmingų pasikeitimų eigoje.

Buvo arti medalių

„Žalgirio“ B ekipa sezono pabaigoje užėmė 5 vietą tarp 14 ekipų Pirmoje lygoje ir kartu su trimis taškais daugiau surinkusiais „Panevėžio“ dubleriais yra stipriausios rezervinės ekipos. Likus porai turų žalgiriečiai dar buvo trečioje vietoje, tačiau du apmaudus pralaimėjimai sezono finiše neleido pasidabinti medaliais.

„Žalgirio“ B treneris Žydrūnas Grudzinskas sakė, jog nepaisant to, kad komanda viršijo lūkesčius, o sezono eigoje rezultatams įtaką padarė įvairios objektyvios aplinkybės.

„Prieš sezoną nelabai tikėjausi, kad galėsime iki pat paskutinio turo kovoti dėl trečiosios vietos. Startavome tikrai puikiai, turėjome vieną stipriausių atakuojančių grandžių Pirmoje lygoje – kai kartu galėdavo žaisti Meinardas Mikulėnas, Matas Vareika, Vilius Piliukaitis, Gustas Jarusevičius. Tuo galėjome kompensuoti nepatyrusios gynybos grandies minusus, taip pat vartininkų pasikeitimus sezono eigoje“, – kalbėjo Ž. Grudzinskas, kuris pažymėjo kelias priežastis, dėl kurių komandai trūko stabilumo.

Vasarą su komanda atsisveikino į užsienį studijuoti išvykę Kajus Kontautas, Markas Krisenelis, Artūras Vilkancas. Dėl traumų sezono eigoje komandai atstovavo net 6 vartininkai, sezono pabaigoje tarp jų buvo ir šešiolikmetis. Paskutinį pusantro mėnesio, kuriame „Žalgiriui“ B“ sunkiausiai sekėsi rinkti taškus, teko verstis be traumuoto ir pagrindinio komandos atakų lyderio M. Mikulėno, kuris iki tol įmušė 15 įvarčių. M. Vareika dėl traumos praleido didelę dalį sezono, rugpjūtį susižeidė M. Valukonis, o G. Jarusevičius antroje sezono pusėje daugiau žaidė už pagrindinę „Žalgirio“ ekipą.

Neįprasta buvo ir tai, jog teko sudalyvauti tarptautiniame fronte – pirmą kartą dalyvauta UEFA Jaunimo lygoje. Visgi ten atiduotų jėgų ir dėl kitų minėtų priežaščių šiek tiek pritrūko, jog Pirmoje lygoje būtų užimta prizinė vieta.

„Tačiau tai ir nėra pagrindinis dublerių tikslas. Svarbiausia užauginti žaidėjus pirmai komandai. Kaip tai jau matome su Karoliu Uzėla, Gustu Jarusevičiumi. Galbūt jei ne M. Mikulėno trauma, jį būtume irgi daugiau matę A lygoje. Vis arčiau pirmos komandos yra ir Nojus Stankevičius, Gabrielis Nikonovas, Ervinas Vilkaitis. Ką sugeba šie ir kiti žaidėjai galėjome įsivertinti tarptautiniame kontekste, UEFA Jaunimo lygoje, kur atsižvelgiant į pajėgų varžovą ir aplinkybes pasirodėme gerai, – dėstė Ž. Grudzinskas. –Suprantama, ne visi žaidėjai gali patekti į „Žalgirio“ pagrindinę ekipą – tai gali pasiekti 1-2 žaidėjai per metus. Kitiems gali tekti bandyti laimę kitose A lygos komandose. Geras pavyzdys yra Motiejus Burba, kuris žaidė „Nevėžio“ ekipoje, buvo vienas lyderių jaunimo rinktinėje.“

Įvairios netektys ir pasikeitimai sezono eigoje suteikė galimybę Pirmoje lygoje debiutuoti jaunesniems,  16-17 metų futbolininkams – tokiems kaip Dariušas Stankevičius, Kajus Bička, Tomas Bakšys, Romualdas Jansonas, Džiugas Aleksa. Jie metus pradėjo Elitinėje U-17 lygoje, pažaidė II lygoje už C komandą, o sezono pabaigoje jau buvo nuolatiniai Pirmos lygos žaidėjai.

„Jie tikrai neprapuolė. Tai parodo visiems, kad stengiantis ir dirbant, galima po truputį kilti karjeros laipteliais – nuo jaunimo lygų, iki II lygos, Pirmos lygos. Galbūt sezono eigoje ar kitų metų pradžioje – ir iki treniruočių su pagrindine komanda. Tiems kurie tiki savimi ir stengiasi, gali suveikti „lifto“ principas klubo piramidėje“, – tikino Ž. Grudzinskas.

Permainos C komandoje

Trečioji „Žalgirio“ piramidės pakopa – C komanda II lygoje užėmė 12 poziciją tarp 20 komandų.

Sezono viduryje ekipa pasikeitė iš esmės. Komandą paliko į užsienį išvykęs treneris Gediminas Kontautas, prie ekipos vairo stojo Dainius Greviškis ir Ramūnas Radavičius. Dalis žaidėjų papildė B komandos gretas, o C ekipos branduolį sudarė praėjusio sezono Elitinės jaunių U-17 lygos čempionai.

„Tai buvo rimtas iššūkis tiek mums treneriams, tiek žaidėjams. Nes daugeliui tai buvo pirmasis žingsnis į vyrų futbolą be rimtesnio pasiruošimo. Kadangi jaunimo lygos žaidžia kitokiu kalendoriniu principu („ruduo-pavasaris“), laiko atskirai pasiruošti žaidimui vyrų futbole neturėjome, vaikinai iš karto ėjo žaisti į II lygą, Pirmą lygą, – kalbėjo D. Greviškis – Ypač buvo sunki pradžia, kai žaidėme su patyrusiomis komandomis, lyderiais „Ekranu“, „Paneriu“ ir „Šilute“. Pats žaidimas buvo geras, kurdavome progas, mušėme įvarčius, nesiruošėme atsimušinėti. Tačiau vyrų futbole daug lemia ir patirtis, fiziškumas, standartinės padėtys. Todėl kai kuriems žaidėjams buvo lengvas šokas, ne visi iškentė. Tačiau lygai skilus į dvi dalis buvo lengviau, vaikinai priprato, ir rezultatai buvo geresni.“

Jis pabrėžė, jog rezultato pirmiausia siekiama per žaidėjų individualaus tobulėjimo prizmę: „Ruošiame žaidėją, kad jis būtų pakankamai universalus, atletiškas ir technikas, galėtų keičiant komandas sugebėtų prisitaikyti prie pasikeitusio žaidimo, nepriklausomai nuo to, kas tą komanda treniruoja ir kokia taktika žaidžia.“

Minėtų kelių jaunesnių žaidėjų įsitraukimas į Pirmą lygą – vienas iš pasiektų rezultatų. „Šie žaidėjai savo atsidavimu treniruotėse, gyvenimo būdu, nusiteikimu siekti futbolo karjeros parodė, kad yra verti žaisti Pirmoje lygoje. Manau, kad jie turi potencialo po 2-3 metų patekti ir į pagrindinę „Žalgirio“ komandą“, – teigė treneris.

Jis pastebėjo, jog oficialioje „Žalgirio“ akademijoje „Žalgirietis“ pradėjus dirbti su „Anderlecht“ programa progresas įvyko įvairiose srityse ir dabar atsiranda pirmieji vaisiai.

„Ši programa – kaip visas paketas, knyga, kaip turėtų vykti procesas akademijoje – nuo treniruočių planų, iki atletinio rengimo, psichologinių mokymų, bendravimo tarp vaikų, trenerių bendravimo su tėvais, trenerių periodizacijos, t.y. darbo su tam tikro amžiaus vaikais ir t.t. Tai įvairios detalės kaip auginti žaidėją, kaip bendrauti. Mums tai didžiulis postūmis ir progresas žaidėjų tobulėjime per pora metų matosi akivaizdus“, –  teigė D. Greviškis.

Pasibaigus Pirmos ir II lygos varžyboms jaunieji žalgiriečiai tęs treniruočių procesą, dalis jų pagal savo amžiaus grupes dalyvaus jaunimo lygose.