Vienas perspektyviausių Lietuvos futbolininkų Gustas Jarusevičius atsispyrė vilionėms iš užsienio ir pasirinko likti Vilniuje pratęsiant sutartį su „Žalgiriu“.

Po sėkmingo sezono pasibaigus kontraktui 18 metų žaidėjas turėjo pasiūlymų iš Kroatijos, Škotijos, lankėsi peržiūrose Italijoje, tačiau apsisprendė karjerą tęsti Vilniuje.

„Nauja sutartis prideda daug motyvacijos toliau tobulėti, siekti savo tikslų, įrodinėti kad galiu žaisti čempionų komandoje. Visgi „Žalgiris“ yra numeris vienas klubas Lietuvoje, – kalbėjo G. Jarusevičius – Sprendimą nulėmė ir mano pačio norai, ir kitų žmonių patarimai. Pasitariau ir su tėvais, vyresniais komandos nariais, kitais pažįstamais futbolininkais. Kalbėjau ir su treneriu Vladimiru Čeburinu. Jis man patiko, noriu su juo dirbti toliau. Apsisprendžiau likti Vilniuje, siekti komandinių tikslų su „Žalgiriu“.

Universalus saugas šiais metais įsitvirtino „Žalgirio“ pagrindinėje komandoje ir buvo vienas dažniausiai po keitimo aikštėje pasirodžiusių žaidėjų. Jo sąskaitoje – 20 rungtynių ir 3 įvarčiai A lygoje, 4 pasirodymai LFF taurėje.

Intensyviame sezone alytiškis taip pat sužaidė 10 rungtynių ir įmušė 3 įvarčius Pirmoje lygoje, atstovavo klubo jaunimo komandai UEFA Jaunimo lygos turnyre bei šalies U-19 ir U-21 rinktinėms.

„Sezonas asmeniškai buvo geras: žaidžiau daug, mušiau įvarčius, atlikau rezultatyvių perdavimų. Norisi įrodinėti kad galiu žaisti, mušti dar daugiau. Komandai irgi sezonas buvo geras, tapome čempionais laimėjome taurę. Gaila, kad nepatekome į UEFA turnyrų grupes, trūko vieno žingsnelio, – teigė G. Jarusevičius – Tikiuosi kitąmet toliau žaisti gerai, stabiliai ir padėti komandai laimėti, su komanda siekti laimėti visus trofėjus ir patekti į Europos taurių grupių etapą.“

G. Jarusevičius „Žalgiriui“ atstovauja nuo 2019 metų.

—

Kitame sezone „Žalgirio“ laukia 75 metų sukaktis. Ištikimiausi aistruoliai jau gali ruoštis 2022 metų sezonui: abonementai rezervuojami internetu Bilietai.lt svetainėje.

Pastaruosius pora sezonų traumų persekiotas Matas Vareika gaus dar vieną galimybę „Žalgirio“ komandoje – Vilniaus klubas ir 21 metų saugas pasirašė naują sutartį.

M. Vareika su „Žalgirio“ komanda ruošis ketvirtam sezonui iš eilės.

Į Vilnių iš Jonavos kilęs  futbolininkas atvyko 2019 metais.  Pirmąjį savo sezoną A lygoje techniškas ir greitas krašto saugas sužaidė 23 rungtynes, įmušė 4 įvarčius ir greitai užsitarnavo komandos aistruolių simpatijas.

Pernai ir šiemet futbolininką iš rikiuotės ilgam išvedė traumos. Praėjusį sezoną jis sužaidė 8 rungtynes A lygoje, o šiemet A lygoje pasirodė 2 kartus, dar 7 kartus rungtyniavo Pirmoje lygoje.

Metų pradžioje M. Vareika taip pat buvo kviestas į šalies jaunimo (U-21) rinktinę.

„Paskutiniai dveji metai dėl traumų buvo visai nenusisekę. Šiemet gegužę lūžo pėda, taip ir nepavyko atsigauti iki sezono pabaigos, kol galiausiai teko daryti operaciją. Po jos pėda jau sugijo, tačiau dar laukia reabilitacija, fizinis atsistatymas. Svarbu neforsuoti, ir žingsnis po žingsnio grįžti į aikštę pilnai pasiruošus. Tikiuosi sugrįžęs priminti apie save iš gerosios pusės. Žinau, kad viskas neįvyks greitai, bet esu apsiginklavęs kantrybe ir pasiruošęs labai sunkiai dirbti, kad viskas pavyktų“, – kalbėjo M. Vareika.

Jis didelę dalį sezono komandos žaidimą stebėjo iš šalies, neturėjo galimybės ir dalyvauti komandai iškovojant čempionų taurę.

Nepaisant to, futbolininkas džiaugėsi kartu su „Žalgiriu“ ir ypač žavėjosi vieno komandos draugo progresu.

„Buvo smagu žiūrėti į čempionišką komandą. Sezono pabaigoje buvome žvėriškos formos. Labai patiko stebėti Hugo Videmont žaidimą, kaip jo žaidimas vis gerėjo. Mačiau jį klube nuo pirmosios dienos. Tokio šuolio, kokį padarė jis per pustrečių metų, nesu matęs. Įdomu, kaip jo karjera klostysis toliau, nes tai aukščiausio lygio žaidėjas“, – vertino M. Vareika, kuris kaip ir prancūzas labiausiai mėgsta žaisti krašto saugo pozicijoje.

—

Kitame sezone „Žalgirio“ laukia 75 metų sukaktis. Ištikimiausi aistruoliai jau gali ruoštis 2022 metų sezonui: abonementai rezervuojami internetu Bilietai.lt svetainėje.

Saulius Mikoliūnas tęsia karjerą Vilniuje. Lietuvos vyrų futbolo rinktinės rekordininkas sutarė dar metams pratęsti sutartį su FK „Žalgiriu“.

„Žalgirio“ kapitonas šiemet padėjo komandai apginti A lygos čempionų titulą ir po kelerių metų pertraukos iškovoti dublį – prie čempionato aukso pridėti ir taurės trofėjų.

Anot 37 metų futbolininko, nusiteikti dar vienam sezonui profesionaliame sporte motyvacijos ir noro pakanka. „Dar viduje jaučiu, kad turiu jėgų ir noro, kad nenusileidžiu jaunimui. Svarbiausia yra noras futbolui. Pas mane iki šiol daug noro, energijos treniruotis, siekti tikslų“, – sakė S. Mikoliūnas.

Kitas sezonas S. Mikoliūnui bus septintasis „Žalgiryje“. Vilniuje užaugęs žaidėjas kitame klube savęs nemato. „Per šešis sezonus čia susigyvenęs su klubu ir tapęs jo dalimi. Jeigu nuspręsiu baigti karjerą – tai ir bus mano paskutinė stotelė. Visa mano ateitis siejama su „Žalgirio“ komanda“, – patikino futbolininkas.

2021 metų sezone S. Mikoliūnas sužaidė 38 rungtynes – 21 A lygoje ir 17 kituose turnyruose. Metus jam kiek apkartino rugpjūtį patirta trauma, dėl kurios į rikiuotę grįžo tik sezono pabaigoje. „Jei ne ta trauma, tai būtų buvęs vienas iš geriausių mano sezonų klube“, – teigė vilnietis.

Apie traumą, praėjusio sezono iššūkius, kapitono pareigas ir kita S. Mikoliūnas papasakojo „Žalgirio“ svetainei fkzalgiris.lt

– Kaip vertinate praėjusį sezoną? Ko trūko sezono pradžioje, kaip pavyko prisitaikyti prie naujo trenerio? Koks buvo sezonas asmeniškai? Kiek tikslų pavyko įgyvendinti?
– Asmeniškai – sezonas geras. Man patinka nauji iššūkiai. Apie trenerį Vladimirą Čeburiną prieš pažintį buvau susidaręs vienokią nuomonę, bet kai susipažinau iš arčiau, pamačiau, kad jis labai aukšto lygio treneris, taip pat ir kaip žmogus. Pabendravus ilgiau nuomonė visiškai pasikeitė.

Dėl sezono pradžios – normalu, kad atėjus treneriui komandoje buvo daug naujų žaidėjų, pasikeitimų. Reikėjo laiko tikrai susilipdyti, susitvarkyti rūbinėje mikroklimatą. Dėl to sezonas buvo šiek tiek banguotas. Bet sezono galas komandai buvo tikrai užtikrintas, buvo vienybė, „pagautas“ žaidimas. Matyt, komanda perprato trenerio filosofiją, norus, kaip komanda kad žaistų.

Asmeniškai, ta patirta trauma, aišku, šiek tiek išmušė iš vėžių. Manau, jei ne ji, tai būtų buvęs vienas iš geriausių mano sezonų „Žalgiryje“. Bet džiaugiuosi, kad turiu laiko pasitaisyti kitais metais.

Kalbant apie tikslus, turime du trofėjus, bet vieno (Supertaurės) nelaimėjome. Manau, kad viena tikslas kitais metais bus iškovoti visus trofėjus ir, žinoma, pagrindinis – įeiti į istoriją, pralaužti ledus: patekti į Europos turnyrų grupes.

– Sezoną dėl pandemijos pradėjote su tuščiomis tribūnomis. Kiek tai atsiliepė Jums, komandai?
– Kai žaidi be žiūrovų, girdi tik kas ką kalba aikštėje ir nėra to palaikymo, nėra tos rungtynių dvasios ir atmosferos. Mes ir žaidžiame dėl žiūrovų, tai kaip spektaklis. Mums tikrai yra svarbus palaikymas, tas „Pietų IV“ dainavimas, skandavimas. Ypač tas jautėsi Europos turnyruose, kai jie net grojo, buvo „lambadą“ ir visa kita. Tai tikrai yra žiauriai smagu. Kiekvienas žaidėjas jaučiasi kaip garsiausiuose klubuose – kai yra ta atmosfera, yra ir džiaugsmas, ir noras žaisti, ir mėgautis futbolu.

– Ar į komandą atėjus naujam treneriui keitėsi Jūsų, kaip kapitono, pareigos?
– Ne, viską tęsėme kaip ir anksčiau. Tik tam tikras pareigas perleidau Mantui Kukliui. Tikrai esu dėkingas Mantui. Jis komandoje užima didelį vaidmenį. Ant jo pečių gula tikrai daug atsakomybės.

– Kokių sumanymų komandai turėjote kaip kapitonas?
– Sezono eigoje vis norėdavau pritraukti kuo daugiau žaidėjų, kad jie irgi pajaustų tą atsakomybę. Pavyzdžiui, kartas nuo karto, jei mano manymu žaidėjas gerai sužaidžia rungtynėse, pilnai atsiduoda, pasiūlydavau po rungtynių užvesti skanduotę prie ištikimiausių aistruolių tribūnos (“Jeigu myli Vilniaus žalgirį – suplok”). Kas tose rungtynėse labiausiai nusipelno, stengiausi duoti pajausti tą lyderystės jausmą. Manau, kad tas turėjo padėti motyvuoti stengtis kiekvienose rungtynėse.

– Kiek skaudus smūgis buvo rugpjūtį patirta trauma? Ar nebuvo minčių, kad tai gali būti ir paskutinės karjeros rungtynės?
– Ne, iš pradžių netgi manėme, kad ji nėra labai rimta. Skridau gydytis į Serbiją, klubas tikrai dėjo pastangas kuo greičiau pastatyti mane ant kojų. Bet kaip vėliau paaiškėjo, trauma buvo daug rimtesnė nei galvojome. Bet nebuvo minčių, kad jau viskas. Į ateitį žiūriu su pozityvu.

Kol nežaidžiau rudenį iš pradžių komandai trūko stabilumo, pradėjome prarasti taškus. Tada galvojau, kuo aš galiu būti naudingas komandai už aikštės. Reikėjo juos įkvėpti padrąsinti, kad nenukryptume nuo siekto tikslo. Tai pavyko pasiekti. Komanda atrado tą stiprybę ir vienybę, ir dabar džiaugiamės tais titulais.

– Jums 37-eri, Lietuvoje ne kartą laimėjote viską. Kas paskatino dar bent metams pratęsti profesionalaus futbolininko karjerą?
– Jaučiu kad turiu jėgų, kad nenusileidžiu tam jaunimui, turiu ir noro. Svarbiausia yra noras futbolui. Pas mane iki šiol jo tiek daug, yra ir tos energijos yra treniruotis, siekti tikslų. Tą reikia pajausti viduje.

Kartais pasiklausau baigusių karjeras, kurie sako, kad jau neturėjo noro. Reiškia, tas nebeteikė džiaugsmo. Man tai dar teikia labai daug džiaugsmo.

Daug į ateitį nežiūriu. Susitelkiu metams į priekį. Stengiuosi kuo geriau pasiruošti tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

– Kuo vis dar traukia futbolas?
– Net sunku pasakyti. Tai yra aistra. Mėgstu kovoti, varžytis. Gaunu tiek adrenalino per kovą rungtynių metu. Visa tai yra aistra, kurią jauti, tas tave „veža“.

– Laukia dar vienas sezonas su „Žalgiriu“. Kodėl sutikote likti čia?
– Kaip ne kartą esu minėjęs, esu vilnietis, visada buvau „Žalgirio“ fanas, nuo pat mažumės eidavau stebėti rungtynių. Nori ar nenori – pamilsti klubą su kuriuo augai. Dabar jau bus mano septintasis sezonas klube. Per tiek laiko susigyveni, tampi šito klubo dalimi.

Jei nuspręsiu baigti karjerą – tai ir bus mano paskutinė stotelė. Daugiau negalvoju eiti į kitus klubus, kažkur bandyti laimę. Mano ateitis siejama su „Žalgiriu“. Čia bus mano pabaiga.

—

Kitame sezone „Žalgirio“ laukia 75 metų sukaktis. Ištikimiausi aistruoliai jau gali ruoštis 2022 metų sezonui: abonementai rezervuojami internetu Bilietai.lt svetainėje.

„Žalgirio“ gynėjas Nemanja Ljubisavljevičius šį sezoną A lygoje buvo vienas labiausiai dominuojančių žaidėjų savo pozicijoje.

Serbas laimėdavo daugiausiai – vidutiniškai po 11 dvikovų (arba 72 proc.) iš visų A lygos žaidėjų.

10 iš šių dvikovų vidutiniškai būdavo gynyboje, o vid. beveik 4 – oro dvikovos.

Per visą sezoną A lygoje N. Ljubisavljevičius laimėjo net 281 gynybines dvikovas – ženkliai daugiau nei antras likęs Olaide Badmusas (259) ir Mantas Fridrikas (222).

Pagal šį rodiklį ketvirtas buvo kitas žalgirietis Joelis Bopesu (219).

—

Kitame sezone „Žalgirio“ laukia 75 metų sukaktis. Ištikimiausi aistruoliai jau gali ruoštis 2022 metų sezonui: abonementai rezervuojami internetu Bilietai.lt svetainėje.

Čempioniškame 2021 metų sezone „Žalgiris“ oficialiose rungtynėse įmušė 103 įvarčius. Jie ne tik padėjo iškovoti du trofėjus, tačiau ir džiugino futbolo aistruolius.

Iš 13 įvarčių, kurie labiausiai atkreipė dėmėsį, „Žalgirio“ aistruoliai gali išrinkti vienintelį, kuris nusipelno gražiausiojo vardo.

Pasižiūrėti įvarčius ir balsuoti už gražiausiąjį galite formoje žemiau (reikia pasirinkti vieną variantą ir apačioje patvirtinti):