„Optibet A lygos“ mėnesio žaidėjo ir trenerio prizai atiteko žalgiriečiams Renanui Oliveirai ir Vladimirui Čeburinui.

57-erių futbolo specialistas iš Kazachstano ir puolėjas iš Brazilijos, suskaičiavus žurnalistų ir tv3.lt portale surengtos apklausos sirgalių balsus, buvo pripažinti geriausiais rugsėjį.

Renanas antrą kartą šiemet pripažintas geriausiu mėnesio žaidėju, kai rugsėjį buvo suskaičiuoti žurnalistų ir tv3.lt portale surengtos sirgalių apklausos balsai. R. Oliveirai tai yra antrasis toks įvertinimas – pirmą sykį žalgirietis geriausiu buvo pripažintas birželį.

„Žalgirio“ futbolininkui bus įteiktas lygos rėmėjo „7Pack“ prizas.

Praėjusį mėnesį R. Oliveira pelnė 3 įvarčius per ketverias rungtynes – po sykį brazilas pasižymėjo dvikovose su Telšių „Džiugu“, „Kauno Žalgiriu“ bei Vilniaus „Riteriais“. Intensyvaus tvarkaraščio metu žalgirietis išsiskyrė savo produktyvumu.

Šiemet rezultatyviausias čempionato žaidėjas per 23 mačus yra įmušęs 15 įvarčių ir atlikęs 2 rezultatyvius perdavimus. Pasivyti snaiperių klasifikacijos lyderį per likusią sezono dalį yra praktiškai neįmanoma.

„Tai buvo išties sunkus mėnuo ne tik man, bet ir visai komandai. Turėjome daug rungtynių tiek lygoje, tiek užsienyje – labai malonu sulaukti tokio įvertinimo. Noriu padėkoti treneriui ir komandos draugams, kadangi be jų indėlio to nepasiekčiau.

Tikrai labai laukiu sekmadienio rungtynių, nes jose galime užsitikrinti čempiono titulą. Tai bus įrodymas, kaip sunkiai dėl jo kovojome visą sezoną“, – apibendrino „Žalgirio“ puolėjas.

Tokio pat įvertinimo birželį sulaukusiam V. Čeburinui atiteks lygos rėmėjo „Antėja“ prizas.

Rugsėjį „Žalgiris“ pradėjo lygiosiomis 1:1 svečiuose su Telšių „Džiugu“, vėliau 2:0 buvo įveiktas „Kauno Žalgiris“, 3:1 – Vilniaus „Riteriai“ bei namuose 1:0 palaužta Marijampolės „Sūduva“.

Šiuo metu sostinės ekipa per 28 mačus iškovojo 69 taškus ir užtikrintai pirmauja turnyro lentelėje.

Titulą „Žalgiris“ gali užsitikrinti jau šio sekmadienio dvikovoje su Kauno rajono „Hegelmann“ ekipa.

Kovą „Optibet A lygos“ geriausio mėnesio trenerio laurus susižėrė „Panevėžio“ strategas Valdas Urbonas, balandį – „Hegelmann“ ekipai vadovaujantis Andrius Skerla, gegužę – buvęs „Sūduvos“ vairininkas Miguelis Moreira, liepą – FA „Šiauliai“ vyr. treneris Mindaugas Čepas, rugpjūtį – „Kauno Žalgirio“ vedlys Rokas Garastas.

Vienu geriausių visų laikų pasaulio vartininku laikomas Levas Jašinas šią dieną prieš 61 metus lankėsi Vilniuje ir praleido įvartį. Apie šį epizodą pasakoja knygos apie futbolą autorius, ilgametis „Žalgirio“ aistruolis Rimantas Mackevičius.

Per 75 gyvavimo metus Vilniaus „Žalgiris“ yra ne kartą žaidęs rungtynes, kuriose dalyvaudavo kuris nors aukščiausio pasaulinio lygio futbolininkas.

Vilniuje viešėjo brazilas Romario (geriausias ir rezultatyviausias 1994 pasaulio čempionato JAV žaidėjas atvyko 1992 metų rudenį su Eindhoveno PSV klubu, įmušė įvartį į Dariaus Spetylos vartus), Kijevo „Dinamo“ nesulaikomieji puolėjai Olegas Blochinas (geriausias 1975 metų Europos futbolininkas), Igoris Belanovas  (apdovanotas „France Football“ leidinio „Auksiniu kamuoliu“ už puikų žaidimą 1986 metų sezone), geriausias XX amžiaus antrosios pusės Austrijos futbolininkas Herbertas Prohaska, techniškieji sakartveliečiai (gruzinai) Ramazas Šengelija ir Aleksandras Čivadzė, daug kitų puikių žaiėjų. Naujesniais laikais prieš „Žalgirį“ žaidė senegalietis Sadio Mane.

Geriausiu visų laikų pasaulio vartininku pagal Tarptautinės futbolo statistikos federacijos (IFFHS) rinkimus yra tituluojamas Levas Jašinas.

Pirmą kartą su Vilniaus reprezentacine futbolo komanda (tuomet ji vadinosi „Spartaku“) jis žaidė 1953 metų liepos 10 dieną Maskvos „Dinamo“ stadione.

Tai buvo keisti laikai. Rungtynės pagal reglamentą turėjo įvykti Vilniuje, bet buvo perkeltos į Maskvą, nes Maskvos „Dinamo“ ekipa ruošėsi draugiškoms rungtynėms su Švedijos ir Čekoslovakijos komandomis. Šiandien sunku patikėti: šalies čempionato rungtynės tapo pasirengimu kontrolinėms tarptautinėms varžyboms.

Kartą Maskvoje su „Dinamo“ tą sezoną jau buvo rungtyniauta: gegužės 7 dieną vėsiu, bet saulėtu oru stebint 35 000 žiūrovų sužaista 0:0. Liepos 10-ąją komandos į „Dinamo“ stadiono (pagrindinės tuo metu Maskvos sporto arenos) veją įbėgo dar kartą.

Vasarišku saulėtu oru rungtynes stebėti susirinko 25 000 žiūrovų. Pirmose rungtynėse „Dinamo‘ vartus gynė Valteris Sanaja, dabar – Levas Jašinas, jaunas (23 metų), pradedantis vartininkas.

Štai kaip aprašo pirmąjį vilniečių įvartį į Levo Jašino vartus dienraštis „Sovetskij sport“:

„Likus 9 minutėms iki pirmojo kėlinio pabaigos dinamiečiai spiria kampinį. Aukštai pašokęs „Spartako“ vartininkas Tučkus pagauna kamuolį ir greitai sviedžia jį savo saugui. Tas nedelsdamas spiria jį Saunoriui (devintajam numeriui). Pastarasis, pabėgėjęs pirmyn, siunčia kamuolį į kairįjį kraštą. Visi, įskaitant ir „Dinamo“ gynėjus, laukia perdavimo link vartų. Netikėtai kamuolys atrieda toliau nuo vartų esančiam Mačiuliui (aštuntajam numeriui), kuris stipriai spiria į vartus. Jašinas laiku nepagavo kamuolio, ir jis įlėkė į vartų tinklą. Taip vartininko pradėtas derinys baigėsi įvarčiu.“

Taip įmušė įvartį į būsimo geriausio pasaulio vartininko Levo Jašino vartus Juozas Mačiulis (tą dieną žaidė ir jo brolis Aleksandras). Vilniečiai laimėjo pirmą kėlinį 1:0, bet antrajame dinamiečiai išlygino rezultatą.

„Sovetskij sport“ rašo, kad Vilniaus „Spartakas“  tą dieną galėjo įmušti dar kartą ir laimėti:

„Blogai teisėjavo Bogdanovas. Vienu momentu „Dinamo“ baudos aikštelėje Kuznecovas (ketvirtasis numeris) neleistinu veiksmu sustabdė besiveržiantį Saunorį, bet teisėjas į tai neatkreipė jokio dėmesio“.

Rungtynės baigėsi lygiomis 1:1. Didelį indėlį geram rezultatui pasiekti įnešė ne tik įvarčio autorius Juozas Mačiulis, bet ir komandos kapitonas, puolėjas Vytautas Saunoris, vartininkas Vladas Tučkus, gynėjas Algirdas Kulikauskas.

Įdomu, jog L. Jašinas karjeros pradžioje mokėsi ir iš V. Tučkaus. Pasakojama, jog V. Tučkaus treniruotes su Maskvos „Spartak“ komanda (lietuvis iš Vilniaus 1954 m. buvo pakviestas į Maskvą) prieš sezoną stebėdavo ir tuometinis kito Maskvos klubo vartininkas V. Jašinas. Jam patiko V. Tučkaus išėjimas toli nuo vartų, kas tuomet nebūdavo įprasta vartininkams.

Daugelis to meto amžininkų teigia, kad lietuvis buvo ne mažiau talentingas, o kai kuriais aspektais – net geresnis vartininkas. Tačiau dėl drausmės pažeidimų jo karjera nesusiklostė. Į 1956 m. olimpiadą išvyko L. Jašinas, o tuometinio Sovietų lygos čempiono „Spartak“ pirmojo numerio V. Tučkaus, daugelio nuostabai, net nebuvo sudėtyje. Po poros metų rusas jau žaidė Pasaulio čempionate, o V. Tučkaus apskritai nebeliko futbolo elite.

Antrą kartą Vilniaus reprezentacinė komanda (vis dar „Spartakas“ – paskutinį sezoną dar ne „Žalgiris“) L. Jašino (jau 1956 metų Melburno olimpiados aukso medalio laimėtojo, 1958 metų pasaulio čempionato Švedijoje didvyrio, 1960 metų Europos čempiono) ginamus Maskvos „Dinamo“ ekipos vartus puolė lietingą 1961 metų rugsėjo 7 dieną Maskvos „Dinamo“ stadione. Žiūrovų susirinko palyginus nedaug  – 8 tūkstančiai (tilpo 50 000). Tą sykį Maskvoje vilniečiams, buvusiems priešpaskutinėje vietoje, įmušti nepavyko. Vilniaus „Spartakas“ pralaimėjo 0:3.

Apsiniaukusią spalio 10 dieną komandos susitiko Vilniuje. Lietuvos pagrindiniame, tuomet dar „Spartako“ vardu vadintame, stadione laisvų vietų nebuvo – visos 18 000 užimtos. Pagrindinis futbolo aistruolių tikslas buvo pamatyti žaidžiantį geriausią pasaulio vartininką ir – jei pasiseks – vilniečių įmuštą įvartį į jo vartus.

Aistruolių viltys išsipildė 31 minutę, kai, rezultatui esant 1:0 svečių naudai, mūsų komandos puolėjas Leonardas Žukauskas taikliu smūgiu pasiuntė kamuolį į pietinius futbolo aikštės vartus, kuriuos gynė Levas Jašinas. Fotografijoje buvo įamžintas Jašinas, einantis išspirti gulinčio vartuose kamuolio.

Istorinė nuotrauka – po Leonardo Žukausko smūgio Levas Jašinas mato kamuolį vartuose.

Vilniaus spartakiečiams nepavyko išsaugoti lygsvaros iki rungtynių pabaigos. 57 minutę Igoris Čislenko, vienas geriausių septintojo dešimtmečio Maskvos „Dinamo“ ir Sovietų Sąjungos rinktinės puolėjų, įšovė kamuolį į Jono Baužos ginamus mūsų vartus. Rezultatas 1:2 nepasikeitė iki rungtynių pabaigos.

Nuotraukai, kurioje Jašinas liūdnai išima kamuolį iš Vilniaus stadiono futbolo aikštės pietinių vartų, buvo skirta daug dėmesio. Kai 1980 metais Vilniaus „Minties“ leidykloje buvo išleistas puošnus ir kruopščiai parengtas nuotraukų albumas, skirtas svarbiausiems Lietuvos sportininkų pasiekimams (autoriai – Mindaugas Barysas ir Vytautas Gudelis, pavadinimas – „Metai ir startai“), ši nuotrauka rado jame vietą.

Gaila, kad joje nėra Leonardo Žukausko, vėliau savo įvarčiais labai prisidėjusio prie 1969 metų Vilniaus „Žalgirio“ pergalių. A. A. Leonardui šiais metais spalio 6 dieną būtų suėję 80 metų.

Bet tai – jau kitas mūsų klubo istorijos puslapis.

Levas Jašinas 1966 metų pasaulio čempionate Anglijoje.

Minint Vietos savivaldos dieną, Vilniaus Rotušėje įteikti apdovanojimai už nuopelnus sostinei. Tarp pagerbtųjų buvo ir „Žalgirio“ direktorė Vilma Venslovaitienė.

„Šią dieną galime pasidžiaugti nuveiktais darbais, idėjomis, kurios tapo realybe. Miestas tarsi vaikas: jam atiduodame dalį širdies, stengiamės, dėl jo ir nerimaujame, ir džiaugiamės. Didžiuojuosi visais prisidedančiais prie Vilniaus kūrimo“, – cituojama Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė teigia, kad apdovanoti miestą mylintys ir jam kuriantys žmonės, nepasiduodantys dėl veržlesnio, žalesnio ir atviresnio Vilniaus.

Atminimo ženklai „Už nuopelnus Vilniaus savivaldai“ kartą per metus teikiami už nuopelnus miesto plėtros, verslo, ūkio, sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos, kultūros ir meno, švietimo, kūno kultūros ir sporto, tautinių bendrijų, bendruomenės telkimo, turizmo, laisvalaikio ir pramogų, mokslo, teisėsaugos, priešgaisrinės apsaugos, paramos, labdaros, aplinkos apsaugos, paslaugų, tarptautinio bendradarbiavimo bei savivaldos politikos ir administravimo srityse. Kandidatus apdovanojimams kasmet gali teikti savivaldybės įstaigų, įmonių, organizacijų ir departamentų vadovai.

V. Venslovaitienė nuo 2010 m. yra futbolo klubo „Žalgiris“ direktorė, dalininkė, nuo 2012 m. – valdybos pirmininkė.

Po klubo iširimo 2009 m. buvo futbolo klubo „Žalgiris“ atkūrimo projekto grupės narė, padėjo išsaugoti istorinės, reprezentacinės Vilniaus miesto futbolo komandos tradicijas ir per dešimtmetį atsikovoti Lietuvos futbolo flagmano statusą – iškovoti 6 Lietuvos futbolo čempionų titulai, 8 kartus laimėta LFF taurės, 6 kartus LFF Supertaurės turnyruose.

2022 m. V. Venslovaitienės vadovaujamas „Žalgiris“ pasiekė vieną didžiausių Lietuvos sporto laimėjimų šiemet – pirmasis istorijoje iš Lietuvos futbolo klubų iškovojo teisę dalyvauti pagrindiniame Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) turnyro etape – UEFA Europos Konferencijų lygoje.

Vyksiantys palaikyti „Žalgirio“ į UEFA Europos Konferencijų lygos rungtynes Armėnijoje gali rezervuoti bilietus į rungtynes.

Rungtynės tarp Jerevano „Pyunik“ ir „Žalgirio“ vyks kitą ketvirtadienį, spalio 6 d. nuo 20 val. 45 min. vietos laiku V. Sargsyano respublikiniame stadione.

Svečių aistruoliams stadione skirti atskiri sektoriai. Pirkti bilietus į kitus sektorius nerekomenduojama.

„Žalgirio“ aistruoliai bilietus gali vėliausiai iki spalio 4 d. 16 val. rezervuoti užsiregistruodami internetinėje formoje.

Bilietai nekainuos, juos komandos aistruoliams dovanos „Žalgirio“ klubas.

Informaciją dėl bilietų atsiėmimo gausite registruojantis nurodytu el. paštu.

Išsamesnės informacijos teirautis: a.sakalauskaite@fkzalgiris.lt arba telefonu 861690283.