„Žalgirio“ treneris Vladimiras Čeburinas po paskutinių kontrolinių rungtynių prieš naują sezoną įvertino besibaigianti pasiruošimą, naujokus, komplektaciją ir situaciją dėl traumų.

Nuo sausio žalgiriečiai dvi savaites stovyklavo Turkijoje, sužaidė ketverias kontrolines rungtynes. Rezultatai jose, pasak V. Čeburino, nedžiugina, tačiau leido išryškinti turimas problemas.

„Turkijoje turėjome gerą pasiruošimo stovyklą. Buvo gerų kontrolinių rungtynių. Atlikome gana gerą darbą ruošdamiesi. Ne itin gerai sužaidėme prieš varžovus. Nepavyko iškovoti pergalių. Įvarčių taip pat nepavyko pelnyti. Neįmušėme baudinio, vienas įvartis neįskaitytas dėl nuošalės.  Yra ties kuo dirbti, į tai kreipiame dėmesį. Tačiau bendrai stovykloje buvo geras nusiteikimas. Buvo šilta, geros kokybės vejos. Yra ties kuo padirbėti. Ruošiamės Supertaurei. Po savaitės jau žaisime. Matome savo trūkumus, klaidas, problemas. Jos yra, jos jaučiamos. Dirbame ties tuo ir savo tobulėjimu“, – kalbėjo treneris.

Paskutinėje kontrolinėje dvikovoje „Žalgiris“ 4:1 pranoko Klaipėdos „Neptūną“. Anot V. Čeburino, svarbiausia buvo ne rezultatas, o žaidimas, kuris trenerio nenuvylė: „Šiandien turėjome padaryti savo užduotis. Pasižiūrėti kokie ryšiai tarp grandžių. Pasitikrinti komandinius veiksmus. Daug kas pavyko. Galbūt buvo lengviau dėl varžovo, jis dar pasiruošimo stadijoje. Dėl to turėjome aiškią persvarą. Tačiau ne tai buvo svarbiausia. Svarbu buvo susižaidimas aikštėje. Kokie komandos ryšiai. Įsivertinti kokią sudėtį galėsime naudoti po savaitės.“

Dėl traumų paskutines kontrolines rungtynes praleido šeši futbolininkai. „Turime traumuotų žaidėjų, sprendžiame tuos klausimus. Yra žaidėjų, kurie gavo traumas lygioje vietoje. Yra kas išsisuko koją, yra ką sužeidė varžovai. Ieškome priežasčių, galimybių pagydyti“, – konstatavo treneris.

Su komanda nuo pasiruošimo pradžios buvo naujokai Yukiyoshi Karashima, Paulius Golubickas, sausio viduryje atvyko Billalis Sebaihi. Dar keli žaidėjai prisijungė Turkijoje, o kiti tik neseniai atvyko į Lietuvą.

„Naujokų pasiruošimo lygis labai skirtingas. Kai kas atvyko po sezono, kai kas tik ieškojosi klubų. Analizavome kiekvieną žaidėją, ties tuo daug dirbome. Peržiūrėjome didelį skaičių žaidėjų, likome ties šiais. Jų pasiruošimo lygis skiriasi. Mūsų tikslas per trumpą laiką tą pasiruošimą pagerinti. Kai kas jau pasiruošęs 80 procentų, kiti žaidėjai mažiau. Tie žaidėjai kurie prabuvo visą pasiruošimą jau yra pasiruošę 85-90 procentų, žvelgiant iš fizinės pusės. Ties žaidybiniu ir psichologiniu pasiruošimu dirbame kasdien, kiekvienose rungtynėse. Yra tik atvykusių, kaip pavyzdžiui, Leonardo Vaca iš Bolivijos. Tai aukšto meistriškumo žaidėjas, matysime kaip jam seksis. Reikalinga adaptacija, atsilieps ir klimato pasikeitimas ir kiti faktoriai. Tikimės, kad kiekvienas iš atvykusių bus gero meistriškumo“, – aiškino treneris.

Pasak jo, komandos komplektacija dar nėra baigta ir pastiprinimo ieškoma: „Dar žaidėjų norime, peržiūrime įvairias kandidatūras. Viskas procese. Žinome, jog perėjimų langai ne visada lengvi. Yra žaidėjai kurie laukia, yra kurie patys ieško. Yra žaidėjų, kuriuos bando surasti. Dabar dar derybinė, atvykimo stadija.“

Sezoną „Žalgiris“ pradės vasario 26 dieną Supertaurės dvikova su „Kauno Žalgiriu“ Vilniuje, o kovo 5 dieną namuose laukia ir pirmosios čempionato rungtynės prieš „Džiugą“.

Antrą sezoną „Žalgirio“ komandoje žaisiantis saugas iš Šveicarijos Oliveris Buffas teigia, jog sprendimą likti Vilniuje paskatino ir tai, jog nemaža dalis praėjusio sezono ekipos branduolio pratęsė sutartis.

O. Buffas – septintasis žalgirietis, kuris šią žiemą pratęsė sutartį su Lietuvos čempionais.

„Prireikė daugiau laiko namuose viską apgalvoti, nusiraminti. Pagalvoti apie kitą mano žingsnį. Galų gale priėmiau sprendimą, kad būtų gerai pakartoti praėjusį sezoną. Kasmet su nauja komanda žaisti Europoje labai sunku. Pernai turėjome labai gerą komandą. Kai pamačiau kad daug vaikinų pasiliko čia. Buvo lengviau nuspręsti pasilikti ir man. Daug lengviau jei turi žaidėjus kurie vieni kitus pažįsta“, – aiškino šveicaras.

Saugas prie komandos prisijungė vasario pradžioje, treniruočių stovykloje Turkijoje, tačiau jam pirmosios savaitės nebuvo sklandžios. „Prisijungti prie komandos pasiruošimo metu nelengva. Atvykęs gavau traumą. Nepasisekė, bet tikiuosi greitai grįžti. Laukia ilgas sezonas, neabejoju jog dar padėsiu komandai“, – teigė žaidėjas, kuris šį sezoną 23-ą marškinėlių numerį iškeitė į 15-ąjį.

Praėjusį sezoną su komandos draugais jis buvo arti patekimo į UEFA Europos lygą. Pasak patyrusio futbolininko, nors tikslai dideli, pernai iškovotas kelialapis į Konferencijų lygą toli gražu negarantuoja lengvesnio kelio šiemet.

„Kai žaidi Čempionų lygoje, žinoma, nori eiti iki pat galo. Tačiau tai labai didelis tikslas, svajonė. Žinoma, turiu tikslą vėl patekti į Europos turnyrus. Svajonė – Čempionų lyga. Kiti du turnyrai – tikslas. Pernai labai nepasisekė, kad nepatekome į Europos lygą. Tačiau manau kad ir dabar bus labai sunku. Galbūt pradžioje dar gali būti lengvesnis varžovas. Bet gali ir nepasisekti, sutikti labai stiprų varžovą. Tikiuosi mums seksis ir pateksime toliau. Su šia komanda, manau, kad mums reikia šiek tiek laiko, nes yra naujokų. Žinoma yra ir tikslas tapti čempionais, laimėti taurę“, – kalbėjo O. Buffas.

„Žalgiris“ šeštadienį žais paskutines kontrolines rungtynes prieš Klaipėdos „Neptūną“, o sezoną pradės vasario 26 d. Supertaurės rungtynėmis. Pirmoji dvikova čempionate numatoma kovo 5 d.

Kelias dešimtis kartų į Ukrainą vežant bėgančius nuo karo ir paramos krovinius savanoriškai keliavęs Mindaugas Kasperūnas sako, kad ukrainiečiai labai vertina lietuvių suteiktą paramą, o pavojaus sirenos, sprogimai, ir dingusi elektra toje šalyje tapusi kasdienybe.

Vienas „Žalgirio“ klubą atkūrusios grupės narių, dabartinis klubo dalininkas, ilgametis aistruolis M. Kasperūnas pirmą kartą paramos tikslais Ukrainoje lankėsi 2014 metų vasarį per Maidano įvykius.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą vilniečiui išvykos Ukrainos link tapo įprastu dalyku – su paramos misija jis važiuoja kiekvieną mėnesį.

„Į Ukrainą nuo karo pradžios pirmą kartą važiavau pernai kovo 2 dieną. Buvo prašymas varyti humanitarinius autobusus. Bet dar anksčiau Ukrainoje tokiais reikalais atvažiavau 2014 metų vasarį per Maidaną. Ten buvo pradžia. Paskui tik buvo ilgas tarpas. 2022 metų kovą iš pradžių važiavau su autobusais, kurį laiką vėžėme pabėgėlius: moteris vaikus iš Lvivo į Lenkiją, Lietuvą, Estiją. Tai tęsėsi apie pora mėnesių. Vėliau nuo rugsėjo pradėjau važiuoti su misijomis „Daiktai frontui“. Neseniai buvo buvo 28 važiavimas. Ne visi buvo kertant sieną, kartais buvo vežami pabėgėliai nuo sienos iš Lenkijos pusės.“

M. Kasperūnas teigė vežantis pagalbą tiek civiliams, tiek kareiviams į frontą: „Civiliams vežami miegmaišiai, šildytuvai, generatoriai, visokių buities daiktų, šiltų daiktų, vaistų, maisto. Dalis tokio paties pobūdžio krovinių yra vežama į frontą kareiviams: maisto daviniai, šiltos kojinės ir kiti dalykai. Taip pat vyksta dronai, optika, termovizoriai ir kiti panašūs dalykai. Iš įdomesnių esame vežę žmogaus ūgio padangas.“

Pasak, jo, nors į Ukrainą eina didelis paramos srautas, bet ne visi turi visko pakankamai. „Ukraina didelė šalis ir žmonių ten daug. Hiperbolizuotai pasakysiu taip – vieni turi viską, kiti neturi nieko. Mūsų tikslas pasiekti tuos kas neturi arba turi mažai ir padėti jiems.“

Lietuvis pasakojo, kad Ukrainoje išvysta nemažai lietuviškos simbolikos: „Yra kariaujančių lietuvių, jie keičiasi tam tikrais ženklais. Nemažai lietuvių patys veža paramą. Lietuvį tikrai gali sutikti Ukrainoje, ir dažnai krovininiu transportu. Iš karto aišku ką jis čia veikia ir kokiu tikslu yra. Ukrainiečiai labai vertina lietuvių suteiktą paramą ir labai noriai keičiasi ženklais. Dėl to gali pamatyti tų ženklų Ukrainoje“.

Pasak ilgamečio „Žalgirio“ aistruolio, ryšys tarp vilniečių ir ukrainiečių turi jau kelių dešimtmečių istoriją: „Esminė priežastis kodėl ta sąjunga įvyko tai buvo bendras karas prieš maskolius: Maskvos klubų aistruolius. Ta istorija apsisuko ratu ir 2014 metais prasidėjus Maidano įvykiams. Ne vienas iš „Pietų IV“ buvome maidane. Vieni anksčiau kiti vėliau, vieni viena forma, kiti kita forma tą paramą jiems teikė. Maidano įvykiuose Kijyvo „Dinamo“ aistruoliai dalyvavo ganėtinai intensyviai. Prasidėjus karui papildomų klausimų nebekilo. Yra jų daug kariaujančių, deja yra daug ir žuvusių. Didelis kiekis yra tiek fronte, tiek užnugaryje veikiančių ta pačia kryptimi.“

Neseniai jis kartu „Žalgirio“ klubu sutarė dėl paramos iniciatyvos ir vėl veš paaukotus vaistus bei kitus daiktus fronto link.

„Būdamas Dnepre susipažinau su paramediku, perdaviau atvarytą džipą iš Lietuvos, išsikalbėjome, po to dar kokią valandą bendravome. Asmeninis kontaktas buvo staigus. Jie yra visiškai fronto linijoje, spaudžiami iš dviejų pusių. Ten labai stipru. Išsišnėkėjome kad trūksta medikamentų. Grįžus pasišnėkejom su „Žalgirio“ direktore Vilma Venslovaitiene. Ji kaip tik mąstė kaip padėti žmonėms, kaip ką padaryti. Radome bendrus salyčio taškus. Ruošiuosi važiuoti į tą pusę, Dnepre civilių paramos centrui nuvešiu daiktų. Yra problema, kad tie žmonės kurie nėra iš okupuotų teritorijų t.y. pavyzdžiui gyvena Dnepre, nelabai gauna paramos. Ekonomika beveik žlugusi, darbo nėra, pinigų nėra. Ten tikrai sunku. Kai manęs klausia ko reikia – sakau reikia viisko. Šios akcijos pagrindinis akcentas – į moteris su vaikais. Taip jau išeina, kad dažniausiai bando rūpintis vyrais civiliais, o moterys su vaikais yra pažeidžiamiausi. Jiems labiausiai norisi padėti. Jiems reikia visko. Labiausiai renkame šiltą aprangą, miegmaišius, nes nusileidus į slėptuves nebus šilta, nebus malonu. Toje sleptuvėje gali tekti ilgai būti. Maistas, higienos reikmenys, vaistai nuo peršalimo, uždegimų, bakterijų“, – vardino M. Kasperūnas.

Per vieną iš misijų neseniai Dnepre šalia jo nakvynės vietos sprogo balistinė raketa. „To neišskirčiau kaip išskirtinio įvykio, man kažkodėl tai nepasirodė stipriai baisu. Ne dėl to, kad esu bebaimis. Bet suprantu kad vietiniams tai absoliučiai įprastas gyvenimo ritmas kad ir kaip baisiai beskambėtų.  Manau, kad nereikia koncentruotis į save. Žinau, kur važiuoju, žinau kas gali būti. Ten atvažiavus į Ukrainą ne laikas bijoti. Jei tau baisu – nereikia ten važiuoti“, – tvirtino vyras.

Jis taip pat pasidalino įspūdžiais kokia yra ukrainiečių kasdienybė: „Kuo arčiau fronto tam tikra prasme žmonės yra labiau atbukę ir mažiau kreipia dėmėsį į tam tikrą pavojų. Jei pavyzdžiui, pavojaus oro sirena Kijeve daro kažkam kažkokį įspūdį ir kažkas galbūt kažkur slepiasi (nors dauguma ne), tai Dnepre niekas nekreipia dėmėsio į pavojaus sirenas. Įvykus sprogimams aplinkui dalis žmonių nusileidžia į slėptuvę. Bet tikrai ne visi. Tai kasdienybė. Man sunku perteikti. Žmonės įpranta kad pavojus aplinkui bet kuriuo metu. Negaliu šnekėti apie visas sritis nes visur nebuvau, bet daug kur elektros tiekimas iš principo – loterija. Gal bus, gal nebus. Būna tarpų, kai yra elektra 2-3 paras be perstojo. Bet tai retas atvejis. Kartais elektra yra, kartais nėra. Tu niekada nežinai. Būna paskelbia kad nuo 16 val. nebus, ar kad nuo tokios valandos bus, bet neatsiranda. Žmonės sugeba prisitaikyti, tam pasiruošti ir išgyventi.“

Paklaustas apie asmeninę motyvaciją misijai, M. Kasperūnas turėjo tvirtą atsakymą: „Laikau, kad ir tai mano karas. Aš gerai gyvenu, viską turiu. Man labai gera gyventi čia, savo šalyje, namie, gyventi. Jei mes tų…. Nežinau kaip pavadinti, vis dar nerandu tinkamo žodžio…. Jeigu mes jų nesustabdysime ten, jie anksčiau, ar vėliau užsinorės ateiti čia. Visiškai nenusiteikęs viso to, ką turiu prarasti. Padarysiu ir pasistengsiu padaryti kuo įmanoma daugiau, kad juos sustabdyti ir kuo įmanoma greičiau.“

Prisidėti prie paramos misijos galite pavedimu:
Mindaugas Kasperūnas
LT657044060008143436
Paskirtis: Parama Ukrainai

FK „Žalgiris“ kviečia prisidėti prie humanitarinės pagalbos ukrainiečiams iniciatyvos.

„Žalgirio“ aistruoliai ir jų bendražygiai šios šalies gynėjams ir civiliams nuolat veža įvairius jų prašomus reikalingiausius daiktus.

„Žalgirio“ klubas skiria įvairiapusę paramą vienai iš tokių iniciatyvų, kurią organizuoja atgimusio klubo steigėjas Mindaugas Kasperūnas, ir siūlo prisidėti visiems neabejingiems.

Artimiausia paramos siunta į Ukrainą ruošiama iki vasario 17 d.

Daiktais prisidėti (sąrašas žemiau) galima juos pristatant į klubo patalpas Vilniuje, Olimpiečių g. 17 (darbo dienomis nuo 10 iki 17 val.). Pasiteiravimui galima skambinti tel. 861690283

Daiktų sąrašas:
Vaistai (nuo skausmo, peršalimo, antibakteriniai nuo žarnyno infekcijų)
Ramentai
Miegmaišiai
Vilnonės kojinės
Nešiojami įkrovikliai (Power bank)
Termosai
Patalynės
Higienos reikmenys
Skalbimo reikmenys

Paaukoti taip pat galima ir pinigine forma (lėšos transporto ir kitoms išlaidoms):
Mindaugas Kasperūnas
LT657044060008143436
Paskirtis: Parama Ukrainai

Lietuvos čempiono „Žalgirio“ komandos gretas papildė žinomiems Kroatijos, Vokietijos ir Rumunijos klubams atstovavęs gynėjas Stipe Vučuras.

Vidurio gynėjo pozicijoje žaidžiantis 30 metų futbolininkas gimė Austrijoje ir čia pradėjo futbolininko karjerą, tačiau pagal savo kilmę turi Kroatijos pilietybę.

„RB Salzburg“ klubo akademijos auklėtinis vyrų futbole karjerą pradėjo austrų žemesnėse lygose, o 2013 m. žaidė aukščiausioje su Insbruko „Wacker“.

Po sėkmingo sezono „Wacker“ žaidėją įsigijo Aujės „Erzgebirge“, kur tuo metu žaidė ir lietuvis Arvydas Novikovas. Po metų jis iš šios komandos persikėlė į „Kaiserslautern“, ten rungtyniavo ir su Luku Spalviu. Vokietijos antrojoje Bundeslygoje S. Vučuras iš viso sužaidė 117 rungtynių.

2018 metais gynėjas atstovavo Kroatijos grandui Splito „Hajduk“, tačiau kitąmet patyrė sunkią traumą, dėl jos praleido didelę sezono dalį.

Vėliau sezoną S. Vučuras rungtyniavo vokiečių trečios lygos klube „Hallescher“, o paskutine jo trumpa stotele buvo Bukarešto „FCSB“ (anksčiau – „Steaua“).

S. Vučuras jau prisijungė prie „Žalgirio“ treniruočių stovykloje Turkijoje, kur taip pat yra ir kitas komandos naujokas Nassimas Hmidas.

Iš viso „Žalgiris“ tarpsezonyje iki šiol pasipildė šešiais žaidėjais.