Prisijungė saugas iš Komorų

Lietuvos čempiono FK „Žalgirio“ gretas papildė antras Komorų rinktinės narys – atakuojantis saugas Kassimas Hadji.

24 metų K. Hadji į Vilnių atvyksta iš Armėnijos, kur pastaruosius dvejus metus atstovavo Jerevano „Ararat“ komandai.

Įvairiose pozicijose saugų ir puolimo grandyje jis sužaidė 64 rungtynes, įmušė 11 įvarčių.

Profesionalo karjerą prancūzų pilietybę turintis žaidėjas pradėjo pastarosios šalies „Ain Sud“ ekipoje, o vėliau du sezonus rungtyniavo Šveicarijoje, „Stade Nyonnais“ gretose.

Nuo 2023 metų K. Hajdi atstovauja ir Komorų vyrų rinktinei, kurioje taip pat žaidžia ir kitas žalgirietis Younn Zahary.

Naujokas turės galimybę debiutuoti trečiadienį „Žalgirio“ kontrolinėse rungtynėse prieš Suvalkų „Wigry“.

 

A. Hodžičius rungtyniaus Čekijoje

Praėjusį sezoną „Žalgiriui“ atstovavęs puolėjas Arminas Hodžičius šiemet rungtyniaus Čekijoje.

2024 metų sezone žaidėjas iš Bosnijos ir Hercegovinos Lietuvos čempionate sužaidė 23 rungtynes ir 4 įvarčiais prisidėjo prie komandos iškovoto nugalėtojų titulo.

Puolėjo sutartis su Lietuvos čempionais po sezono nutraukta abipusiu susitarimu.

Neseniai futbolininkas pasirašė sutartį su Čekijos klubu Brno „Líšeň“.

„Buvo malonu, aš buvau laimingas būdamas „Žalgiryje“. Nuostabūs žmonės, nuostabūs sirgaliai. Linkiu viso geriausio „Žalgiriui“. Tikiuosi, kad jie ir toliau laimės titulus Lietuvos lygoje, nes jie to nusipelno – tai didžiausias klubas, kuriame dirba puikūs žmonės. Žinoma, taip pat tikiuosi pamatyti „Žalgirį“ Europoje – jie to nusipelno“, – atsisveikindamas rašė A. Hodžičius.

Vartininko iš Serbijos komandoje neliks

Vartininkas iš Serbijos Dušanas Markovičius „Žalgirio“ komandai kitą sezoną nebeatstovaus – su futbolininku išsiskirta abipusiu susitarimu.

26 metų serbas Vilniaus komandą papildė prieš pat čempionato pradžią.

2024 metų sezone jis tapo Lietuvos čempionu, tačiau turėjo tenkintis atsarginio vartininko vaidmeniu – nuo pat pirmųjų rungtynių „Žalgirio“ pagrindinio vartų sargo poziciją užėmė ir neužleido vengras Arpadas Tordai.

D. Markovičius buvo registruotas visoms 42 sezono komandos rungtynėms ir sužaidė 2 kartus sezono pabaigoje.

„Žalgirio“ B komanda – II lygos nugalėtoja

„Žalgirio“ dublerių komanda įgyvendino pagrindinį sezono tikslą – iškovojo II lygos nugalėtojų titulą ir kelialapį kitą sezoną vėl varžytis aukštesniame divizione.

Lemiamose rungtynėse „Žalgiris“ B svečiuose su viena iš konkurenčių Vilniaus rajono „Transinvest“ B komanda sužaidė lygiosiomis 1:1.

Įvartį žalgiriečiams puikiu smūgiu vienu lietimu įmušė Romualdas Jansonas.

II lygoje „Žalgiris“ B per 30 rungtynių iškovojo 24 pergales ir surinko 77 taškus.

Antroje vietoje su 74 taškais liko „Jonava“, kuri pagal geresnį tarpusavio rungtynių santykį aplenkė „TransINVEST“ dublerius.

II lygos pirmenybėse A divizione šiemet varžėsi 16 komandų.

Istorija: „Man Utd“ tragedija ir filmo epizodas „Žalgirio“ stadione

Vilniuje vieši garsiojo „Manchester United“ futbolo klubo jaunių komanda, kuri spalio 23 dieną žais su mūsų „Žalgiriu“ UEFA Jaunių lygos antrojo etapo rungtynes.
Vilniaus „Žalgiris“ iki šiol jokiame lygyje nežaidė su „Manchester United“ atstovais, todėl ši jaunų futbolininkų rudens dvikova traukia Lietuvos futbolo mėgėjų dėmesį.

Vis dėlto mažas trumpas kontaktas tarp Vilniaus „Žalgirio“ ir „Manchester United“ praeityje buvo, tiksliau – tarp Vilniaus „Žalgirio“ stadiono (dar nenugriauto anuomet) ir filmo apie tragiškiausią „Manchester United“ istorijos epizodą kūrėjų. Apie tai – Rimanto Mackevičiaus pasakojime.

1958 metų vasario 6 diena yra skaudžiausia „Manchester United“ klubo istorijoje. Tą dieną lėktuvas, kuriuo po sėkmingai pasibaigusių Europos čempionų taurės rungtynių Belgrade su
„Crvena Zvezda“ Mančesterio futbolininkai, treneriai, žurnalistai skrido namo, nutūpė Miunchene.

Nuotaika buvo puiki: Belgrade didžiausiame tuometinės Jugoslavijos sostinės stadione buvo sužaista 3:3, kas leido Mančesterio ekipai patekti į stipriausių Europos klubų turnyro pusfinalį, nes namie buvo laimėta 2:1. Rungtynės Belgrade susiklostė dramatiškai: pirmą kėlinį svečiai laimėjo 3:0, bet po pertraukos šeimininkai per 15 minučių rezultatą išlygino. Toliau viskas kabėjo ant plauko, bet ketvirtojo įvarčio įmušti nepavyko. Laukė dvikova pusfinalyje su tuomet beveik nenugalimu Madrido „Real“ klubu. Jaunieji „Manchester United“ futbolininkai tikėjosi pergalės.

Komandos amžiaus vidurkis buvo tik 22 metai, todėl aistruoliai juos pagal trenerio pavardę vadino „Basbio kūdikiais“ („Busby Babes“), nes tuomet (nuo 1953 metų) ekipą komplektavo tik iš vietinio jaunimo ir treniravo Mattas Busby.

Miuncheno oro uoste pakilti tolesniam skrydžiui iš pirmo karto nepavyko, nes dėl sunkių oro sąlygų (sušąlančio, virstančio ledu lietaus) lėktuvas buvo apledėjęs. Iš antro karto taip pat nepavyko. Orlaivis vėl negalėjo atsiplėšti nuo žemės. Nenorėdamas atšaukti skrydžio, lėktuvo vadas ryžosi startuoti trečią kartą. Lėktuvas įsibėgėjo, bet nesugebėjo pakilti nuo tako, išlėkė už jo ribos, lūžo per pusę ir užsidegė. Žuvo visi, kas buvo orlaivio gale. Sėdėję priekyje nukentėjo mažiau: dauguma keleivių buvo sužeisti, bet liko gyvi. Žuvo 8 „Manchester United“ pagrindinės sudėties jauni futbolininkai, tarp jų didžiausia tuometinė Anglijos futbolo viltis puolėjas Duncanas Edwardsas. Sunkiai sužeistas buvo, bet išgyveno treneris Mattas Busby. Lengvai sužeistas buvo Bobby Charltonas, vėliau tapęs pasaulinio lygio futbolininku.

2010 metais BBC televizijos kompanija pritarė režisieriaus Jameso Strongo minčiai sukurti pagal Chriso Chibnallo scenarijų vaidybinį filmą „United“, skirtą „Manchester United“ futbolininkų
tragedijai Miucheno oro uoste atminti. Bobby Charltoną, pagrindinį filmo herojų, vaidino Jackas O’Connellas.

Filmo kūrėjai nusprendė, kad Belgrado stadioną geriausiai galėjo „suvaidinti“ Vilniaus „Žalgirio“ stadionas. Jie čia atvyko ir kelis vakarus, nuo keturių bokštų ryškiai šviečiant
prožektoriams, filmavo.

Pavyko gerai. Filmas sulaukė teigiamų kritikos vertinimų, pelnė 2011 metų Berlyne vykusiame Europos radijo ir televizijos festivalyje „Europos televizijos geriausios produkcijos“ įvertinimą. Taip Vilniaus „Žalgirio“ stadionas prisidėjo prie garsaus anglų klubo istorijos atkūrimo televizijos ekranuose.