Vilniaus „Žalgirio“ saugas ukrainietis Ivanas Lytvynenka (Ivan Lytvynenko) po įspūdingo sugrįžimo UEFA Konferencijų lygoje Ukrainos žiniasklaidai papasakojo apie komandos tikėjimą, ypatingą atmosferą stadione ir jausmą Vilniuje.
Pirmąsias antrojo atrankos etapo rungtynes žalgiriečiai Tbilisio „Dinamo“ ekipai pralaimėjo 0:3, tačiau po savaitės Vilniuje varžovus sutriuškino 7:2 ir bendru rezultatu 7:5 žengė į kitą etapą.
„Buvo emociškai sunku, bet dabar suprantu, kad Tbilisyje tiesiog buvo ne mūsų diena“, – interviu portalui „UkrFootball“ sakė I. Lytvynenka – Antrajame kėlinyje žaidėme gerokai geriau ir beveik nieko nebeleidome sukurti varžovams. Supratome, kad galime būti aktyvesni. Atsakomosiose rungtynėse rėmėmės tomis išvadomis, išgirdome trenerius, jų planas suveikė, o mes padarėme viską, ką galėjome.“
Tarp dvejų UEFA rungtynių „Žalgiris“ dar kartą pademonstravo charakterį Lietuvos čempionate. Du kartus atsilikę žalgiriečiai paskutinėmis minutėmis išplėšė pergalę 3:2.
„Tose rungtynėse taip pat patikrinome savo charakterį“, – pažymėjo saugas.
Atsakomajam susitikimui žalgiriečiai ruošėsi nusiteikę nuo pirmųjų minučių spausti varžovus ir rizikuoti. Komandos požiūrį I. Lytvynenka apibūdino trumpai: „Viskas arba nieko.“
Anot jo po pirmojo kėlinio, kuris baigėsi lygiosiomis 1:1, rūbinėje nebuvo didelių kalbų. „Pažiūrėjome vienas kitam į akis ir pasakėme, kad atiduosime viską, kas nuo mūsų priklauso. Į aikštę grįžome tikėdami, kad įmušime ir pakeisime rungtynių eigą. Supratome, jog „Dinamo“ mūsų stadione nesijaučia užtikrintai“, – kalbėjo saugas.
Po pertraukos prasidėjo įspūdingas žalgiriečių įvarčių šou, tačiau 72 minutę varžovai smūgiu iš toli sumažino skirtumą iki 3:2. Net ir po šio smūgio žalgiriečiai tikėjimo neprarado.
„Pažiūrėjau į švieslentę ir pamačiau, kad dar liko 22 minutės. Jau buvome įmušę tris įvarčius, todėl pagalvojau: kodėl negalėtume pelnyti dar dviejų?“ – pasakojo I. Lytvynenka.
Tris įvarčius įmušė jo tėvynainis Stanislavas Bilenkis. „Stanislavas pradėjo spindėti ir galiausiai įmušė tris įvarčius. Vienu metu jau jautėme, kad varžovai panikuoja. Gerai, kad viską užbaigėme per pagrindinį laiką“, – teigė saugas.
Po trečiojo S. Bilenkio įvarčio švęsti ant puolėjo sušoko beveik visa komanda. I. Lytvynenka juokavo, kad džiaugsmas galėjo baigtis ir kiek pavojingai.
„Nubėgau prie Staso, užguliau jį, o tada ant mūsų pradėjo šokti visi kiti. Jau galvojau, kad jis uždus, o kartu su juo – ir aš. Šaukiau visiems, kad keltųsi, – šypsojosi ukrainietis. – Pozityvių emocijų prasme nieko panašaus gyvenime nebuvau patyręs. Tai, ką jaučiau po rungtynių, turbūt bus labai sunku kada nors pakartoti.“
Anksčiau su Batumio „Dinamo“ jis yra žaidęs UEFA rungtynes maždaug 20 tūkstančių žiūrovų akivaizdoje, tačiau tada jo komanda pralaimėjo. Vilniuje patirtos emocijos buvo visiškai kitokios. „Tribūnose buvo tarsi žemės drebėjimas. Visi džiaugėsi. Stadione buvo mano žmona ir sūnus, mačiau jų bei aplinkinių žmonių laimę. Tai buvo neįtikėtina“, – pasakojo saugas.
Pasak jo, būtent tokios akimirkos padeda suprasti, kodėl futbolininkai įveikia traumas, sunkumus ir visą gyvenimą skiria futbolui. „Kai nueini sunkų kelią, patiri traumų ir įvairių problemų, supranti, kad dėl tokių vakarų visa tai buvo verta. Suvoki, dėl ko atiduodi futbolui savo gyvenimą“, – teigė žalgirietis.
I. Lytvynenka išskyrė ir ypatingą komandos bei sirgalių ryšį. Aistruoliai ne tik gausiai renkasi į namų rungtynes, bet ir savo lėšomis keliauja palaikyti ekipos į užsienį. „Pas mus labai šeimyniška atmosfera – kartu su sirgaliais. Jie mus stipriai palaiko, skraido į išvykos rungtynes ir tam leidžia savo pinigus“, – kalbėjo saugas.
Nors „Žalgirio“ namų stadionas neprilygsta didžiausioms Europos arenoms, Ivanas liko sužavėtas jame sukurta atmosfera. „Stadione susirenka 5 tūkstančiai žmonių, tačiau atmosfera būna aukščiausio lygio“, – teigė jis.
Saugas pabrėžė, kad dviejų rungtynių rezultatai daug pasako apie komandos psichologinį tvirtumą.
„Per savaitę pralaimėjome 0:3 ir laimėjome 7:2. Tai parodo, kokia stipri yra mūsų komandos psichologija“, – pažymėjo jis.
Vėliau futbolininkai dar kurį laiką praleido kartu. Pasak I. Lytvynenkos, tokie vakarai kolektyvą suvienija, todėl komandos nariai norėjo emocijomis pasidalyti ne tik aikštėje.
„Iš pradžių net nesuvokėme, ką padarėme. Beveik nemiegojau. Grįžęs namo dar žiūrėjau rungtynių apžvalgas“, – pasakojo žalgirietis.
Pirmieji įspūdžiai apie klubą ukrainiečiui buvo labai geri.
„Čia viskas puiku. Komandoje nuostabi atmosfera, o žmonės yra labai malonūs, solidūs ir visuomet pasiruošę padėti „Žalgiris“ yra legendinis Lietuvos klubas, todėl čia viskas organizuojama aukštu lygiu – nuo klubo ir stadiono iki pristatymo žiniasklaidoje bei fanų. Laukiu rungtynių dienų, kada vėl galėsiu pamatyti ir išgirsti fanus. Mes bendraujame, jie prašo nusifotografuoti, kartais patys įteikia dovanų. Esu laimingas ir kaip futbolininkas, ir kaip žmogus“, – kalbėjo ukrainietis.
Persikėlimas į Lietuvą buvo svarbus ne tik jo karjerai, bet ir šeimai. Karo metu Ukrainoje futbolininkas buvo įpratęs prie komendanto valandos, oro pavojaus signalų ir apšaudymų grėsmės. „Tokio ramaus miego, kokį turiu dabar, Ukrainoje karo metu nebuvau turėjęs“, – pripažino I. Lytvynenka.
Futbolininkui didelį įspūdį paliko ir Lietuvoje jaučiama parama Ukrainai. „Čia daug ukrainiečių, automobilių ukrainietiškais numeriais ir mūsų vėliavų. O stadione yra užrašas „Žalgiris palaiko Ukrainą“, – savo tėvynainiams pasakojo jis.
Trečiajame UEFA Konferencijų lygos atrankos etape žalgiriečių laukia Splito „Hajduk“.
„Suprantame, kad tai didelis klubas ir bus sunku, ypač išvykoje. Gerbiame varžovą, tačiau svarbiausia iš rungtynių su Tbilisio „Dinamo“ pasiimti supratimą, kad turime charakterį. „Hajduk“ yra stipresnis už ankstesnius mūsų varžovus, bet stengsimės mesti jiems rimtą iššūkį. Jie taip pat turi suprasti, kad „Žalgiris“ nėra komanda, kurią galima lengvai įveikti“, – teigė I. Lytvynenka.
–
„Žalgirio“ ir „Hajduk“ dvikova vyks ketvirtadienį, rugpjūčio 6 d. Vilniuje.
