Net 4644 žiūrovai kone sausakimšai užpildė Vilniaus „Žalgirio“ namų stadiono tribūnas Velykų vakarą vykusioje vilniečių akistatoje su „Kauno Žalgiriu“. Tai – šio sezono „Toplygos“ lankomumo rekordas.

Įspūdingoje atmosferoje vykusiame mače gaisrų netrūko prie abejų vartų, tačiau progas įvarčiais pavertė tik šalies čempionų titulą ginantys svečiai, iškovoję pergalę 3:0 (1:0).

Sužaidus du pirmojo kėlinio trečdalius atakų viesulą įsuko vilniečiai, vieną po kito kūrę pavojingus momentus prie svečių vartų. 36 min. kamuolys po FK „Žalgiris“ saugo Giedriaus Matulevičiaus smūgio ir rikošeto atsimušė į virpstą.

Per šią atkarpą „Kauno Žalgirio“ trenerių štabui teko atlikti keitimą – 35 min. vietoj susižeidusio Grato Sirgėdo aikštėje pasirodė Rokas Lekiatas.

Atmušinėdami šeimininkų antpuolius svečiai ne kartą kūrė kontratakas ir viena jų 44 min. baigėsi įvarčiu – po tikslaus Leo Ribeiro perdavimo pasižymėjo Fabienas Ourega, nuginklavęs pirmą kartą šį sezoną „Žalgirio“ vartus oficialiame mače gynusį Vincentą Šarkauską.

Antras įvartis į Vilniaus komandos vartus krito iškart po pertraukos, antrojo kėlinio 18 sek. – Yukiyoshi Karashimos perdavimu pasinaudojo Amine‘as Benchaibas.

57 min. dar vieną įvartį į „Kauno Žalgirio“ sąskaitą įrašė L. Ribeiro.

Netrukus vieno pagrindinių savo žaidėjų neteko FK „Žalgiris“ – po susidūrimo su Aldayru Hernandezu rungtynių tęsti nebegalėjo G. Matulevičius. Jį pakeitė Nemanja Mihajlovičius.

Dar po kelių minučių Sabos Mamacašvilio smūgiuotas kamuolys lietė varžovo koją ir atsimušė į „Kauno Žalgirio“ vartų virpstą. Šeimininkai surengė dar ne vieną ataką, tačiau pasižymėti jiems taip ir nepavyko.

„Pirmiausia norėčiau pasveikinti visus su šventomis Velykomis ir padėkoti taip gausiai susirinkusiems žiūrovams bei mūsų fanams už palaikymą. Labai gaila, kad šiandien nepavyko pasiekti teigiamo rezultato.

Kalbant apie rungtynes, pirmojo kėlinio pradžia buvo sunkesnė, po to įsižaidėme. Ir turėjome keletą momentų. Aišku, reikia stengtis išnaudoti tokias progas. Labai apmaudus įvartis buvo kėlinio pabaigoje, kai truputėlį nevykdėme savo susitarimų, varžovai lengvai pabėgo ir įmušė įvartį mums į rūbinę.

Antrojo kėlinio pradžia – antras įvartis. Ir tas antras įvartis, negaliu sakyti, kad užmušė mus, bet paveikė labai stipriai“, – po rungtynių apmaudo neslėpė Vilniaus komandos strategas Rolandas Džiaukštas.

Į pirmąsias oficialias šio sezono „Žalgirio“ rungtynes namų stadione susirinkusiems žiūrovams prieš mačą ir per jo pertrauką ant stadiono stogo koncertą surengė grupė „Biplan“, gyvenimas virė ir pramogų zonoje, kur turėjo ką veikti ir patys mažiausi futbolo stadiono lankytojai. Per pertrauką buvo pagerbtas legendinis Vilniaus klubo futbolininkas Arminas Narbekovas. Jam simbolinę dovaną įteikė FK „Žalgiris“ prezidentas Andrius Tapinas.

„Tai, kas šiandien buvo sukurta už aikštės – fantastika, bet labai skaudu, kad mes neparodome, ko iš mūsų laukia”, – sakė R. Džiaukštas.

„Nors žaidėme ir ne savo stadione, atmosfera buvo puiki“, – po mačo pripažino ir vienas svečių lyderių L. Ribeiro.

Po šios septintojo turo dvikovos „Toplygos“ lyderis „Kauno Žalgiris“ turi 19 taškų, o ketvirtoje vietoje žengiantis FK „Žalgiris“ yra surinkęs 10 taškų.

Kitose „Toplygos“ rungtynėse Vilniaus „Žalgiris“ balandžio 10 d. irgi žais savo namų stadione su kita sostinės ekipa „Riteriais“. Tik šį kartą šeimininkų teisės priklausys pastarajai komandai.

Komandų sudėtys:

Vilniaus „Žalgiris“: Vincentas Šarkauskas, Petaras Bosančičius, Jurijus Kendyšas, Saba Mamacašvilis, Martynas Šetkus (81 min. Kajus Bička), Grigore Turda, Marko Capanas (46 min. Ovidijus Verbickas), Paulius Golubickas, Giedrius Matulevičius (62 min. Nemanja Mihajlovičius), Deividas Šešplaukis (46 min. Bryanas Teixeira), Liviu Antalis (67 min. Nikola Petkovičius).

„Kauno Žalgiris“: Tomas Švedkauskas, Nosa Edokpoloras, Aldayras Hernandezas, Joris Moutachy, Antonas Tolordava, Amine‘as Benchaibas, Motiejus Burba (70 min. Fiodoras Černychas), Yukiyoshi Karashima (70 min. Franco Baldassarra), Fabienas Ourega (85 min. Damjanas Pavlovičius), Leo Ribeiro (70 min. Davis Ikauniekas), Gratas Sirgėdas (34 min. Rokas Lekiatas).

„Vilniaus „Žalgiris“ – mano gyvenimas“, – prisipažįsta Jurijus Kendyšas, kalbėdamas apie didžiausią jo dar neįgyvendintą futbolininko karjeros svajonę – patekti į Čempionų lygos grupės etapą. Jis neslepia, kad ją tikisi pasiekti būtent su antraisiais namais tapusios Lietuvos sostinės klubu.

Pirmą kartą į „Žalgirį“ dar 2015 m. atvykęs ir su juo pirmąsyk Lietuvos čempionu tapęs futbolininkas vėliau vilkėjo savo gimtosios Baltarusijos, Moldovos, Latvijos komandų aprangą, iškovojo net keturis savo gimtinės (su Barysavo BATE ir Salihorsko „Šachcior“) ir tris Moldovos (su Tiraspolio „Sheriff“) čempiono titulus. 

2022 m. jis tapo persona non grata Baltarusijos futbole, nes kritikavo šios šalies režimą ir drauge su kitu agresoriumi pradėtą karą Ukrainoje, persikėlė į Latvijos „Riga“. O 2023 m. karjeros kelias vėl atvedė J. Kendyšą į „Žalgirį“, su kuriuo jis 2024 m. dar kartą džiaugėsi Lietuvos čempionato auksu.

2025-aisiais, po čempioniškų metų, komandai nesėkmingai pradėjusiems sezoną, teko iš paskutiniųjų kovoti ne tik dėl vietos, garantuojančios kelialapį į Europos varžybas, sudėtinga situacija buvo ir klube.

Tada klubą sudrebino permainos, o aikštėje komanda, kuriai kiekvienos likusios rungtynės buvo tarsi finalas, sugebėjo sukurti savotišką sportinį stebuklą ir paskutinę akimirką įšokti į prizininkų trejetą, užtikrinusį ir bilietą į UEFA Konferencijų lygos atranką.

Būtent tada, lemiamame sezono etape, J. Kendyšas prieš rungtynes su „Šiauliais“ komandos rūbinėje pasakė kalbą, kuri tapo vienu įsimintiniausių apie FK „Žalgiris“ nuopuolį ir atgimimą sukurto dokumentinio serialo „Lūžio metai“ epizodų.

„Kaip nuolat kartoja Liviu [Antalis], laikas bėga greitai. Ir kiekvieną akimirką, kai turime galimybę įeiti į aikštę, yra šansas parodyti, kas mes esame. 

Noriu pasakyti tris dalykus. Pirmas – jūs atstovaujate savo šeimai, pavardei, kuri yra ant jūsų nugaros. Antras – šiam logotipui, šiam didingam klubui. Ir trečia – niekas neatsimins, kaip žaidėme, tik rezultatą. Trys taškai šiandien yra mūsų tikslas. Pirmyn, vaikinai!” – emocingai 2025 m. spalio 26 d. kalbėjo J. Kendyšas.

FK „Žalgiris“ tąsyk laimėjo ir išsaugojo trečiąją vietą lentelėje, kurioje išliko iki sezono pabaigos.

Dabar 35 metų J. Kendyšas papasakojo, kaip ruošėsi šiai kalbai ir kodėl būtent jam treneris Rolandas Džiaukštas patikėjo jam motyvuoti komandą.

Vienas labiausiai patyrusių „Žalgirio“ žaidėjų taip pat kalbėjo apie permainingą šio sezono startą,  įsimintiniausius momentus vilkint žalia-baltą aprangą, kasdienybę Vilniuje su komanda ir namuose, laisvalaikio pomėgius ir davė pažadą pakeisti šukuoseną, jei „Žalgiris“ grįš į Lietuvos čempionų sostą.

– Jurijau, pasigilinsime į jūsų prisiminimus, kuriuos kūrėte kartu su „Žalgiriu“. Bet pradėkime nuo šio sezono. Kaip, sužaidus kelerias rungtynes, jaučiatės jūs pats, kaip jaučiasi komanda? Ir kaip įvertintumėte ligšiolinį pasirodymą?

– Kalbant apie sezono startą, pradžia gal ir nebuvo puiki, bet turime suprasti, kad lipdome visiškai naują komandą. O komandos kūrimui visada reikia laiko. Žingsnis po žingsnio tobulėjame. Tikiuosi, ateityje būsime daug stipresni. Pastarosios rungtynės parodė, kad esame teisingame kelyje. Tad pradžia nebuvo puiki, bet po truputį įsibėgėjame.

– Ar tai tik laiko klausimas? Gal yra daugiau problemų, kurias reikia spręsti su šia komandos sudėtimi?

– Nėra. Viskas priklauso nuo žaidėjų, nes būtent mes žengiame į aikštę. Galima teisintis, kad kažkas neišsimiegojo, kažkas nepavalgė ar nesitreniravo. Bet žaidėjas yra aikštėje ir taškas. Į rungtynes atėjęs sirgalius stebi žaidėją. Ir tai, kaip žaidėjas atrodo aikštėje, parodo mūsų lygį. Pasikartosiu – esame gerame kelyje, bet viskas priklauso tik nuo žaidėjų.

– Tad tiesiog reikia šiek tiek laiko ir viskas bus gerai?

– Tikiuosi. O jei jūs netikite, gal geriau net neateikite palaikyti.

– Geriau ateisime. Bet ir jūs tikėkite.

– Taip, aš tikiu. Esu kupinas geros energijos ir turiu pakankamai jėgų panaudoti jas ateityje.

– Jaučiate šios komandos potencialą?

– Potencialą jaučiu visada. Tik esame nauja komanda. Kažkas atvyko iš Nigerijos, kažkas iš Serbijos ar dar kitos šalies, tad reikia laiko. Mes dar nesame toks klubas kaip Madrido „Real“ ar „Barcelona“, kurie perka žaidėjus už milijonus. Mes ne tokie.

– Dar ne.

– Taip, dar ne. Bet iškart iš mūsų tikimasi rezultato, o juk net tokiam žaidėjui kaip Kylianas Mbappe, atėjus į „Real“, reikėjo laiko adaptuotis. Mes tokie patys. Tiesiog žaidėjai.

– Praėjusiais metais klubas išgyveno sunkių akimirkų. Koks kontrastas tarp to, kas buvo tada ir dabar? Ar galite palyginti?

– Tada Irgi pradėjome ne itin gerai. Gerai tai, kaip baigėme. Norėjau sakyti blogai, bet patekome į Europos turnyrą, o tai gerai. O kontrastas… Tai buvo nauja komanda, dabar vėl ją pakeitėme. Man sunku vertinti iš direktoriaus, trenerio ar sirgaliaus pozicijos – aš žiūriu kaip žaidėjas. Man tai ta pati rutina: ateina nauji žmonės, reikia laiko adaptacijai, reikia jiems padėti ir juos palaikyti. Tad, mano nuomone, tai tik laiko klausimas.

– Kalbant apie jus, aikštėje buvote stumdomas per pozicijas, žaidėte vidurio gynėju. Ar jaučiatės galiausiai grįžęs ten, kur jūsų vieta?

– Vėlgi, tai priklauso nuo trenerio, taktikos ir situacijos aikštėje. Man nesvarbu. Prisimenu, 2015 metais žaidžiau su Deividu Šemberu. Jam pozicija aikštėje nebuvo svarbi. Jis žaidė visur: dešimtas numeris – jokių problemų, šeštas – gerai, vidurio gynėjas – irgi gerai. Man dabar tas pats. Džiaugiuosi, kad kažko iš Deivido Šembero išmokau.

– Tad dabar aikštėje jaučiatės gerai?

– Taip, viduryje jaučiuosi patogiau, nes čia daugiau žaidžiu su kamuoliu. Galiu šiek tiek daugiau rizikuoti, o kai daugiau žaidžiu su kamuoliu, galiu geriau atsiskleisti.

– Klubas su šia sudėtimi dar nesukūrė kultinių akimirkų. Bet jūs jau pasižymėjote savo garsiąja kalba. Sugrįžkime prie jos. Kaip tai nutiko? Kaip radote tuos žodžius, kuriuos „Žalgirio“ fanai dabar cituoja ir dievina?

– Turite galvoje praėjusių metų kalbą?

– Taip, pasakytą rūbinėje.

– Taip, komandai tai buvo sunkus momentas kalbant apie poziciją turnyro lentelėje. 

Žinote, per pastaruosius 10 ar 11 metų devynerius buvau čempionas. Keičiau valstybes, komandas, bet nuo 2015-ųjų iki 2022-ųjų skirtingose šalyse tapdavau čempionu. Tik 2022 metais su „Riga“ buvau antras, o 2023-iaisiais su „Žalgiriu“ – irgi antras. 2024 metais – vėl čempionas su „Žalgiriu“. 

2025 metais pasiekėme trečiąją vietą. Tai buvo sunkus momentas visiems. Man asmeniškai tai buvo katastrofa. Bet jei nori būti stiprus žmogus, geras žaidėjas, turi turėti užnugarį. Tuomet treneris Rolandas Džiaukštas prieš rungtynes paklausė: „Ar gali pasakyti keletą žodžių visai komandai?“. Pasakiau: „Gerai, jokių problemų“. Pasistengiau pasiųsti žinutę ir ji buvo iš širdies. 

– Kiek laiko turėjote jai sugalvoti?

– Jei būtų reikėję kalbėti mano gimtąja kalba, būtų buvę lengviau. Kadangi anglų kalba nėra gimtoji, galvojau apie penkias minutes – tiesiog bandžiau suprasti, kaip tai, ką noriu pasakyti, išversti iš savo kalbos į anglų. Tai ne visai tai, ką privalėjau pasakyti komandai, tiesiog viskas įvyko labai greitai.

– Treneris kreipėsi į jus, nes žinojo, kad turite čempionišką mentalitetą?

– Tikiuosi, kad taip.

– Sugrįžkime prie prisiminimų, susijusių su „Žalgiriu“. Pirmą kartą čia atvykote daugiau nei prieš dešimt metų, 2015-aisiais. Esate sakęs, kad turite tris ryškiausius prisiminimus iš tų laikų: LFF taurės finalą, Čempionų lygos atrankos akistatą su „Malmo“ ir tapimą čempionu Klaipėdoje įveikus „Atlantą“, kai užsitikrinote titulą. Kurį iš šių trijų išskirtumėte? Ar galite prisiminti tuos momentus, tą atmosferą, kurią jautėte ir, galbūt, tai, dėl ko įsimylėjote šį vardą, šią komandą, „Žalgirį“?

– Visi trys man yra tokia pat svarbūs. Tikrai. Nes tai buvo pirmi metai mano gyvenime, kai klubas, darbuotojai, treneris manimi taip stipriai tikėjo. Jaučiau didžiulį palaikymą. Aikštėje žaidžiau taip, kaip jaučiausi, ir visiems tai patiko. Tai buvo puikūs laikai.

Taurės finalo rungtynės buvo nuostabios – laimėjome 2:0. Deividas Šemberas tada įmušė baudinį.

– Ir vėl ši pavardė.

– Taip, tada turėjome labai stiprią komandą. 

Taip pat Čempionų lygos atranka prieš „Malmo“. Išvykoje buvo nuostabios rungtynės, sužaidėme 0:0. O namuose pralaimėjome 0:1. Nenoriu sakyti, kas tuo metu buvo geresni, bet skirtumas tarp klubų biudžetų ir vardų tada buvo milžiniškas. Mes kovojome iki galo, turėjome galimybę įmušti, bet tiesiog nepasisekė. 

Na ir, žinoma, čempionų titulas likus penkerioms ar šešerioms rungtynėms iki sezono pabaigos Klaipėdoje.

– Kalbant apie rungtynes su „Malmo“ – pats jose buvau. Tai buvo kažkas tokio. Ir kalbant apie atmosferą, ir skirtumus tarp klubų, ir apie tų metų „Žalgirį“. Kas buvo ypatinga?

– Atmosfera buvo puiki. Pirmą kartą pajutau tokį palaikymą, stadionas buvo pilnas. Net kai praleidome įvartį antrajame kėlinyje, žmonės toliau mus palaikė, tarsi sakydami: „Nieko tokio, pirmyn, mes jumis tikime“. Tai gražus prisiminimas.

– Ar galima sakyti, kad tuometė „Žalgirio“ sudėtis buvo viena stipriausių istorijoje?

– Mano gyvenime – taip. Visose pozicijose turėjome po du žmones, kovojančius dėl vietos vienuoliktuke. Prisimenu visus vyrukus. Bet, žinoma, Deividas Šemberas yra mano idealas.

– Kokie jūsų santykiai? Kaip sutarėte, kai susitikote klube?

– Mes palaikėme ryšį net man išvykus iš Lietuvos, kai „Žalgiris“ perleido mane Barysavo BATE. Ir dabar mūsų santykiai geri.

– Vis dar gaunate patarimų?

– Taip, žinoma. Aišku, nenoriu sakyti, kad esame didžiausi draugai, bet tikrai galime nueiti į restoraną ir ten drauge praleisti laiką.

– Koks geriausias patarimas, kurį esate gavęs iš Deivido Šembero? Gal jis pasakė ką nors apie futbolą, gal patarė ko nors nedaryti ir panašiai. Galite prisiminti?

– Aš iš jo perėmiau labai daug. Kai pradėjau žaisti „Žalgiryje“, už nugaros neturėjau nieko, turiu galvoje – jokio verslo, jokio automobilio. Mačiau, koks svarbus žmogus jis yra Lietuvoje ir kiek daug visko pasiekęs. 

Visada klausydavausi ir užduodavau daug klausimų: kur deda pinigus, kaip investuoja, kas lengviau, o kas sunkiau. Įsiminiau vieną žinutę: „Jura, niekada neik į restoranų verslą. Niekada. Pralaimėsi“. Įsiminiau tai ir niekada nebandžiau imtis restoranų verslo.

– Tikrai geras patarimas.

– Tai apie verslą. O apie futbolą – tuo metu aš buvau tas, kuris norėjo mokytis. Man net nereikėjo klausti Deivido, kaip pasielgti tam tikroje situacijoje, aš tiesiog stebėjau, ką jis daro, ir bandžiau atkartoti. Jis man buvo gyvas pavyzdys. Stengiausi juo sekti.

– 2015-aisiais išvykote į BATE. Ar tada galvojote, kad kada nors grįšite į „Žalgirį“?

– Ne. Bet prisimenu, kad tuo metu kalbėdamas su klubo vadovais Mindaugu Nikoličiumi ir Vilma Venslovaitiene pažadėjau – jei kada nors grįšiu į Lietuvą, tai tik į „Žalgirį“.

– Pažadą ištesėjote. Nors tuo metu apie tai negalvojote?

– Ne, tada turėjau kitokį planą. Jei atvirai, norėjau išsaugoti sveikatą ir kūną bei baigti karjerą kiek anksčiau.

– Bet 2023-aisiais grįžote. Kaip tai įvyko?

– Mano šalyje buvo sudėtinga situacija, išvykau iš ten 2022 metų sausį. Visus tuos metus žaidžiau Rygos klube, turėjau sutartį. Bet Latvijos futbolo federacija įvedė naujas taisykles baltarusiams ir rusams, jie nebegalėjo žaisti čempionate. Ir likus vienai ar dviem dienoms iki naujo sezono pradžios jie mane tiesiog išmetė, tapau nebeįdomus. Tai buvo sunkus momentas, nes, jei atvirai, su Rygos klubu turėjau dar pusantrų metų sutartį. 

Dar gruodį per atostogas susisiekiau su Vilma, susitikome ir mūsų galvose gimė planas – gal vieną dieną aš sugrįšiu. Tas momentas atėjo labai greitai. Paskambinau jai, pasakiau, kokia situacija. Neįsivaizdavau, kaip palikti klubą – perėjimų langas užsidaręs, ilgalaikės vizos neturiu, leidimas gyventi baigiasi. Turiu pasakyti didelį ačiū Vilmai, nes ji labai padėjo. Nežinau, kaip ji viską sutvarkė, bet aš vis dar čia.

– Dar vienas dalykas, kalbant apie 2023-iuosius – jūsų įmantri šukuosena. Balta. Kokia jos istorija?

– Tuo metu gal porą rungtynių pralaimėjome ar sužaidėme lygiosiomis. Kovojome dėl čempionų vardo. Kažkas viduje sukirbėjo ir pagalvojau, kad laikas nustebinti save patį. Nuėjau pas kirpėją ir pasikeičiau spalvą.

– Ar galite pažadėti tai pakartoti, jei „Žalgiris“ šiemet taps čempionu?

– Lengvai.

– Puiku. Pažadas užfiksuotas.

– Net šiandien galėtume eiti. 

– Jei dabar duotų taurę – iškart einam pas kirpėją. 

– Taip. Tik baigiame interviu ir einam.

– Kalbant apie kitas veiklas Vilniuje, ne tik kirpyklas – kokia įprasta jūsų diena? Esate pripratęs prie miesto, juk čia esate jau daugiau nei trejus metus. Kaip atrodo „Žalgirio“ legendos diena?

– Pastaruosius dvejus metus auginu šunį. Didelį šunį. Ar matėte filmą „Hačiko“? Turiu panašų, tik ilgo plauko, ji tarsi didelė balta meška. Ji miega su manimi, vaikšto su manimi, visą laiką leidžia kartu. Taip pat turiu žmoną, ji taip pat mano gyvenimo dalis. 

– Ji irgi miega su jumis?

–Taip (juokiasi). Aišku, norėjau pasakyti, kad ji yra pagrindinė mano gyvenimo dalis, šuo – antra. 

Ryte atsikeliu ir einu pasivaikščioti su šunimi. Pasivaikščiojimas trunka nuo 30 iki 50 minučių. Užsuku į parduotuvę, nusiperku kruasaną, kavos, bananą. Visi ten dirbantys mane jau pažįsta, žino, ką pirksiu. Grįžęs namo suvalgau lengvus pusryčius. 

Pirmoje dienos pusėje – treniruotė. Prieš ją stadione vyksta savotiška įžanga: video analizė, sporto salė. Nors, mano atveju, salė ne visada. Nesu geras pavyzdys.

– Vengiate jos?

– Vengiu (juokiasi). Po to vyksta treniruotė, po jos – atsistatymas. Taip ir prabėga mažiausiai pusė dienos. Baigiame apie 15 valandą. Pavalgome stadiono virtuvėje ir grįžtu namo. 

Žmona mane gerai pažįsta. Kai grįžtu, kartais mes net nekalbame 2–3 valandas, man reikia laiko pailsėti ir išsivalyti galvą. Pasiimu nešiojamą kompiuterį, žiūriu filmus ar domiuosi produktais, į kuriuos noriu investuoti.

– Investuojate?

– Taip, bet nedaug. 

– Kokia iki šiol geriausia jūsų investicija?

– Norėčiau tai pasilikti sau. 

– Bet investuojate sėkmingai? 

– Taip. Gal uždirbu ir ne itin daug, bet man užtenka. 

Vėliau, apie 18–19 valandą, vėl pradedame bendrauti su žmona, kartais einame vakarieniauti į miestą, kartais užsisakome maisto į namus, nes namie patiems nelabai patinka gaminti. O vakare – vėl šuo, tik tada jau dažniausiai pasivaikščioti maždaug valandai keliauja žmona. Tokia mano kasdienybė.

– O kokia mėgstamiausia laisvalaikio veikla Vilniuje?

– Padelis. Daug laiko praleidžiu žaisdamas padelį. Gal iš šalies tai neatrodo labai profesionalu, bet aš pažįstu savo kūną, žinau, kada pailsėti, o kada turiu save išjudinti. Apie padelį galėčiau kalbėti daug.

– Palikime tai kitam interviu. Esate sakęs, kad turite likusią vieną didelę svajonę – sužaisti Čempionų lygos grupės etape. Ar ši svajonė dar gyva?

– Taip, tai vienintelė svajonė, kurios dar nepasiekiau. Bet aš vis dar galiu ją pasiekti. Tikiuosi, galbūt kitais metais. Kodėl gi ne?

– Pasistenkime, kad tai įvyktų kuo greičiau.

– Žinoma. Su „Žalgiriu“. Tai mano gyvenimas. Tikrai baigsiu karjerą čia. Man tai paskutinis šansas.

– Ačiū jums. Tegul tai išsipildo.

—

Sekmadienį J. Kendyšo ir komandos laukia dvikova prieš „Kauno Žalgirį“. Bilietus į rungytnes galima įsigyti kakava.lt.

Į šalies rinktines keturis žaidėjus delegavęs Vilniaus „Žalgiris“ šeštadienį savo namų stadione kontrolinėse rungtynėse 2:1 (1:1) įveikė „Ogre United“ ekipą iš Latvijos.

„Džiugu, kad kaimynai iš Latvijos sutiko sužaisti šias rungtynes. Svarbiausias susitikimo tikslas – neprarasti žaidybinio ritmo, leisti pažaisti futbolininkams, kurie rungtyniauja šiek tiek mažiau.

Smagu, kad pavyko debiutuoti ir pagrindinės komandos dvasią pajusti „Žalgirio“ akademijos auklėtiniui 15-mečiui vartininkui Augustui Ruginiui.

Išbandėme ir peržiūroje esantį žaidėją. Per jam skirtą laiką saugas pasirodė tikrai neblogai“, – po dvikovos su Uogrės ekipa sakė FK „Žalgiris“ vyriausiasis treneris Rolandas Džiaukštas.

Įvarčius vilniečiams pelnė Bryanas Teixeira (26 min.) ir Saba Mamacašvilis (64 min.). Svečiai paskutinę pirmo kėlinio minutę buvo išlyginę rezultatą.

65 min. aikštėje B. Teixeirą pakeitė Vilniaus ekipos peržiūroje dalyvaujantis jaunas krašto saugas iš Senegalo aukščiausiosios lygos Seckas Ousmane.

A. Ruginis rungtynių pabaigoje pakeitė šį sezoną „Žalgiryje“ debiutuojantį Vincentą Šarkauską.

„Žalgirio“ gretose šįsyk nebuvo trijų į Lietuvos vyrų rinktinę, ketvirtadienį 2:0 svečiuose įveikusią Moldovą, o sekmadienį Kaune žaisiančią su Sakartvelu, pakviestų pagrindinės sudėties žaidėjų – Klaudijaus Upsto, Deivido Šešplaukio ir Giedriaus Matulevičiaus. Taip pat – prie U-21 rinktinės prisijungusio Martyno Šetkaus, penktadienį praleidusio visą mačą aikštėje per 1:1 pasibaigusią Europos vaikinų čempionato atrankos akistatą su Ukraina. Dėl sveikatos problemų šįkart nežaidė Paulius Golubickas.

Pasak R. Džiaukšto, „Žalgirio“ trenerių štabas rungtynėse su Uogrės klubu išbandė kelis naujus žaidimo elementus.

„Pabandėme, kaip Matas Vareika atrodys viename krašte, Bryanas Teixeira – kitame, jų tandemas. Bendrai, gana neblogų rungtynių fone pažiūrėjome, ką sugebame.

Gal tikėjomės šiek tiek kitokio žaidimo. Nes vietomis buvo bėgiojimas pirmyn ir atgal. Čia turime patobulėti, kad sužaistume solidžiau. Baudos aikštelėje susikūrėme keletą momentų, norėtume jais geriau pasinaudoti“, – kalbėjo strategas.

Beje, „Ogre United“ buvo paskutinis „Žalgirio“ varžovas ikisezoniniame kontrolinių rungtynių cikle. Tada žalgiriečiai irgi laimėjo 2:1.

Artimiausias oficialus išbandymas „Žalgirio“ laukia balandžio 5-ąją – pirmą Velykų dieną vilniečiai namų stadione kovos su šalies čempiono titulą ginančiu „Kauno Žalgiriu“. Šio mačo išvakarėse tame pačiame stadione sostinės „Žalgirio“ moterų komanda rungtyniaus su Lietuvos čempione Šiaulių „Gintra“.

Bilietus į „Žalgirio“ rungtynės su Kauno klubu galima įsigyti kakava.lt. Su šiais bilietais galima patekti ir į „Žalgirio“ moterų komandos dvikovą su „Gintra“. Norintiems stebėti tik moterų ekipų susitikimą, bilietus taip pat platina kakava.lt.

Įsigiję moterų A lygos sezono abonementą, gaus dovanų 1 mėnesio narystę „Lemon Gym“ sporto klubuose.

„Žalgirio“ sudėtis rungtynėse su „Ogre United“: Vincentas Šarkauskas (80 min. Augustas Ruginis), Vytis Pavilonis, Grigore Turda, Saba Mamacašvilis, Nemanja Mihajlovičius, Marko Capanas (80 min. Abdulrahmanas Sabiya), Jurijus Kendyšas (55 min. Kajus Bička), Bryanas Teixeira (65  min. Seckas Ousmane), Matas Vareika (65 min. Gustas Jarusevičius), Ovidijus Verbickas, Liviu Antalis (55 min. Nikola Petkovičius).

Lietuvos klubiniame futbole dar nedažnas atvejis, kad prie komandos personalo prisijungtų sporto psichologas, nors pasaulyje tai jau įprasta praktika, padedanti pagerinti ne tik žaidimą aikštėje, bet ir santykius komandos viduje, padidinti žaidėjų motyvaciją.

Vilniaus „Žalgiris“ džiaugiasi galėdamas paskelbti apie pradedamą bendradarbiavimą su vienu žinomiausių Lietuvos sporto psichologų Andriumi Liachovičiumi.

Šis patyręs specialistas dirba su aukščiausio lygio sportininkais, tarp kurių – olimpiniai, pasaulio ir Europos čempionatų prizininkai. Jau kelerius metus jis individualiai konsultuoja tiek vyrų, tiek moterų futbolo rinktinių narius.

„Vilniaus „Žalgiris“ išgyvena vieną didžiausių transformacijų klubo istorijoje. Komandoje daug naujų žaidėjų, natūralu, kad futbolininkus veikia didžiulis dėmesys ir smarkiai išaugęs žiūrovų skaičius stadione. Tikiuosi, kad mano patirtis ir metodai padės „Žalgiriui“ siekti pergalių“, – sakė A. Liachovičius.

Psichologas jau stebėjo FK „Žalgiris“ rungtynes su Kauno rajono „Hegelmann“, o darbą su komanda jis pradeda šią savaitę.

Pirmą kartą šį sezoną po atviru dangumi rungtyniavęs FK „Žalgiris“ Raudondvario stadione įsuko atakų vėją, tačiau pralaužti Kauno rajono „Hegelmann“ gynybos vilniečiams nepavyko – dvikova baigėsi 0:0.

Gausaus būrio sirgalių atlydėti žalgiriečiai nuo pat rungtynių pradžios diktavo savo sąlygas, nors kelis kartus teko atremti pavojingus aikštės šeimininkų išpuolius. Pavojingiausias jų buvo pirmojo kėlinio pabaigoje, kai Viliaus Armanavičiaus smūgiuotas kamuolys sudrebino virpstą.

„Žalgiris“ 62 procentus laiko kontroliavo kamuolį, kėlė net 13 kampinių (varžovai – 3), 10 kartų – dvigubai daugiau nei Kauno r. ekipa – smūgiavo į vartus. Bet šis pranašumas įvarčiais nevirto.

„Šiandien noro mums netrūko, pritrūko įmuštų įvarčių. Tai pagrindinė priežastis, kodėl nepavyko laimėti. Pretenzijų komandai tikrai neturiu, matėsi, kad vyrai nori laimėti“, – po rungtynių teigė FK „Žalgiris“ vyriausiasis treneris Rolandas Džiaukštas.

Per šešis turus „Žalgiris“ surinko 10 taškų. O jau penktas rungtynes iš eilės lygiosiomis sužaidusio „Hegelmann“ sąskaitoje – 5 taškai.

Vilniečių starto sudėtyje, lyginant su praėjusio turo rungtynėmis, buvo vienas pasikeitimas – vietoj Sabos Mamacašvilio nuo mačo pradžios aikštėje pasirodė Martynas Šetkus. 70 min. jie apsikeitė vietomis.

Tik vieną kėlinį aikštėje praleido vienas pagrindinių „Žalgirio“ žaidimo dirigentų Paulius Golubickas. Dėl atsinaujinusios saugo traumos R. Džiaukštui teko atlikti priverstinį keitimą ir į aikštę leisti Gustą Jarusevičių.

61 min. vietoj Deivido Šešplaukio aikštėje pasirodė po daugiau nei dvejų metų pertraukos į Vilniaus klubą sugrįžęs Matas Vareika.

Iš Jerevano „Pyunik“ išsinuomotas futbolininkas elitinėje Lietuvos lygoje su žaliai-balta apranga pastarąjį kartą buvo rungtyniavęs 2022 m. lapkritį, o 2024 m. šioje lygoje atstovavo „Hegelmann“, iš kurio ir išvyko į Armėniją.

Kitas „Toplygos“ rungtynes vilniečiai žais pirmą Velykų dieną, balandžio 5-ąją Vilniuje su čempiono titulą ginančiu „Kauno Žalgiriu“. Tai bus pirmos šį sezoną FK „Žalgiris“ rungtynės savo namų stadione.

Prieš šią „Toplygos“ 7-ojo turo dvikovą atsidarys vadinamasis rinktinių langas.  Kovo 26 dieną mūsų šalies nacionalinė komanda svečiuose žais su Moldovos ekipa, o kovo 29 dieną Kauno Dariaus ir Girėno stadione priims Sakartvelo futbolininkus.

Kvietimus į Lietuvos rinktinę gavo ir keturi FK „Žalgiris“ žaidėjai – Klaudijus Upstas, Giedrius Matulevičius, D.Šešplaukis ir P.Golubickas.

Komandų sudėtys

„Hegelmann“: Rokas Bagdonavičius, Isaacas Barry Ojumah, Carlosas Duke‘as, Angelis Puerto, Vedadas Radonja, Rimvydas Sadauskas, Vilius Armanavičius (70 min. Esmilis Kaušinis), Samuelis Oum Gouet, Matijus Remeikis (65 min. Wesley Gabrielis), Kaderis Njoya Abdelis (90 min. Andrius Kaulinis), Darrellas Tibellas (70 min. Artiomas Ščedras).

„Žalgiris“: Carlosas Olsesas, Petaras Bosančičius, Jurijus Kendyšas, Martynas Šetkus (70 min. Saba Mamacašvilis), Grigore Turda, Klaudijus Upstas, Marko Capanas, Paulius Golubickas (46 min. Gustas Jarusevičius), Giedrius Matulevičius (87 min. Bryanas Teixeira), Deividas Šešplaukis (61 min. Matas Vareika), Nikola Petkovičius (61 min. Liviu Antalis).