Istoriniame 2022 metų sezone „Žalgiris“ oficialiose rungtynėse pasižymėjo 108 įvarčiais.
Jie buvo ne tik svarbūs ir padėjo iškovoti du titulus bei ne vieną svarbų rezultatą Europoje – tarp įvarčių buvo ir tikrų gražuolių.
Iš 13 įvarčių, kurie labiausiai atkreipė dėmėsį, „Žalgirio“ aistruoliai gali išrinkti gražiausią.
Pasižiūrėti įvarčius ir balsuoti už gražiausiąjį (pasirenkant 1-3 vietas) galite žemiau:
Rimas Mackevičius
Futbolo komandos istorijoje, kaip ir žmogaus gyvenimo kelyje, būna viršūnių ir slėnių, pergalių ir nesėkmių, šypsenų ir ašarų. Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo, šį pavasarį sulaukusio garbingo 75 metų amžiaus, istorijoje viršūnės – tai 1952, 1954, 1964, 1966, 1969, 1977, 1979, 1982, 2013, šių metų sezonai ir, be abejo, visas 1983-1989 metų laikotarpis. Senųjų laikų Everestas – 1987 metų sezonas su Sovietų Sąjungos čempionato bronza ir Universiados auksu.
Šiemet sukanka 70 metų, kai buvo įveikta pirmoji viršūnė – užimta antroji vieta B klasės pirmenybėse, kuri leido įgyvendinti svajonę – patekti į stipriausių TSRS futbolo komandų kompaniją 1953 metų sezonui. Vėliau tik kartą žalgiriečiams pavyko tai pakartoti – dar daugeliui puikiai prisimenamą 1982-ųjų rudenį.
Prieš 70 metų TSRS futbolo federacija nutarė B klasės (antrosios pagal pajėgumą čempionato pakopos) varžybas rengti kaip eksperimentą. 18 komandų buvo paskirstytos į tris pogrupius po šešias kiekviename pogrupyje. Sezono pradžioje šešetukai turėjo susirinkti kuriame nors dalyvaujančių ekipų mieste ir po kartą sužaisti tarp savęs (taip, kaip dažnai anuomet žaisdavo krepšininkai).
Vilniaus „Spartakas“ (toks tuo laikotarpiu buvo „Žalgirio“ vardas) pateko į Charkivo pogrupį ir turėjo gegužės mėnesį per 18 dienų sužaisti penkerias rungtynes.
Kad geriau pasiruoštų sezonui, Lietuvos futbolininkai (komandoje buvo tik mūsų krašte gimę ir augę žaidėjai) kovo viduryje mėnesiui išvyko į Sočį, kad prie Juodosios jūros įgytų jėgų ir įgūdžių artėjančioms svarbiausioms varžyboms. Daug treniravosi, žaidė kontrolines rungtynes su ten pat buvusiomis kitomis stipriomis komandomis.
Mūsų ekipa sezoną pradėjo gegužės 11 dieną Charkivo „Dzieržyniec“ stadione rungtynėmis su šio Ukrainos miesto reprezentacine komanda – „Lokomotyvu“. Charkoviečiai visuomet būdavo sudėtingi, neparankūs varžovai vilniečiams – ar tai buvo penkiasdešimtaisiais „Lokomotyvas‘, ar vėliau „Avangardas“, ar dar vėliau „Metalistas“. Dvikovos visada būdavo atkaklios, principingos, komandų pajėgumas beveik visuomet būdavo panašus.
Tą gegužį varžovų aikštėje Vilniaus spartakiečiai su Charkivo ekipa sužaidė lygiomis 0:0. Kaip sako patarlė, gera pradžia – pusė darbo. Nepralaimėjus stipriai šeimininkų komandai, kiti varžovai jau neatrodė baisūs.
Gegužės 16 dieną tame pačiame stadione vilniečiai žaidžia su Maskvos VMS (Karinių jūrų pajėgų) futbolininkais. Kiekviename kėlinyje įmušę po įvartį, Lietuvos sostinės spartakiečiai laimi 2:0. Gražu. Pirmą to sezono oficialių varžybų įvartį iš 11 metrų baudinio įmušė mūsų komandos kapitonas Zenonas Ganusauskas, o dar vieną pridėjo R.Prikockas.
Beje, tą sezoną mūsų komandos vyriausiuoju treneriu buvo Jurijus Chodotovas – cariniame Sankt Peterburge gimęs, Vokietijoje vaikystę ir paauglio metus praleidęs bei futbolą pradėjęs žaisti vartininko pozicijoje specialistas, kuris po sunkios traumos, nutraukusios jo vartininko karjerą, jau 24 metų tapo TSRS A klasės komandos (Stalingrado „Traktoriaus“, kurio vartus prieš tai gynė) vyriausiuoju treneriu.
Vilniuje pažinę jį žmonės prisimena Chodotovą ne tik kaip aukšto ūgio, bet ir aukšto intelekto trenerį. Tuo metu jis buvo vertinamas kaip WM taktinės schemos pagrindinis tobulintojas Tarybų Sąjungoje.
Susitikimui su stipria VMS komanda treneris puikiausiai paruošė vilniečius, nes prieš atvykdamas į Lietuvos sostinę pats dvejus metus šią karo jūrininkų komandą treniravo: 1950 metais su ja įkopė į A klasę, o 1951-siais iš jos iškrito. Puikiai žinojo jos teigiamas ir neigiamas savybes.
Gegužės 21 dieną – dar viena pergalė. Rezultatu 1:0 įveikta Petrozavodsko (Karelijos sostinės) „Krasnaja zvezda“ komanda. Du taškai – į mūsų kraitį (tada už pergalę būdavo skiriami du taškai, už lygiąsias – vienas).
Gegužės 25-ąją varžovas silpnokas – Ašchabado „Spartakas“, bet vilniečiai, laimėję pirmą kėlinį 1:0 po Beinoravičiaus įvarčio, antrajame atsipalaiduoja, praleidžia kamuolį į savo vartus ir savaime suprantamą pergalę regi kaip savo ausis. Tik lygiosios – 1:1.
Paskutinės Charkovo turo rungtynės – gegužės 29 dieną su Taškento KN (Karininkų namų) komanda. Taiklūs, stiprūs M.Daukšos ir R.Liutkevičiaus smūgiai atneša labai svarbią pergalę rezultatu 2:0. Pirmoji vieta mūsų!
Iškovoję tris pergales, dukart sužaidę lygiomis ir nė karto nepralaimėję Vilniaus spartakiečiai tašku aplenkė antroje vietoje likusią šeimininkų komandą. Mūsų įvarčių santykis per penkerias rungtynes 6:1. Įmuštų įvarčių nelabai daug, bet kokia puiki gynyba – praleistas vos vienas smūgis.
Be Charkovo pogrupio nugalėtojų vilniečių tęsti kovą dėl aukščiausių vietų antroje čempionato dalyje iškovojo teisę “Lokomotyvo” ir VMS ekipos. Prie jų prisijungė kituose dviejuose pogrupiuose sėkmingiausiai žaidusios šešios komandos.
Birželio mėnuo ir liepos pradžia buvo skirti treniruotėms ir kontrolinėms rungtynėms. Šiandien varžybų tvarkaraštis su ilgomis pertraukomis atrodo keistas, bet anuomet toks buvo reglamentas.
Liepos 14 dieną Vilniaus Valstybiniame stadione lietuviškas “Spartakas” pradėjo lemiamas kovas dėl aukštų vietų ir teisės patekti į A klasę – elitinę lygą. Startas buvo sunkus. Vilniečiai žaidė su Moldavijos reprezentantais – Kišiniovo “Burevestniku”. Iš pradžių praleido, po to V.Saunoris ir H.Jakimavičius persvėrė rezultatą. 2:1 būtų labai gražu, bet kamuolys dar du kartus įskriejo į vilniečių vartų tinklą. Pasibaigė 2:3 svečių naudai.
Liepos 20 – rungtynės Kazachstano sostinėje Alma Atoje su vietos “Dinamo”. Šeimininkai vilniečiu džiaugsmui greitai, jau 5 minutę, įmuša kamuolį į savo vartus, bet pačioje pabaigoje vis dėlto išlygina – 1:1. Pirmasis taškas mūsų taupyklėje.
Liepos 25 dieną – vėl rungtynės gegužės mėnesį mums labai sėkmingame Charkivo stadione. Deja, liepa ne gegužė, “Lokomotyvas” šį kartą žaidžia galingai ir nuliūdina vilniečius rezultatu 0:3.
Toliau – išvyka į Tbilisį ir rungtynės liepos 30 su antrąja tuo metu pagal pajėgumą Gruzijos (Sakartvelo) komanda – Tbilisio Karininkų namais (vėliau tokios kariškių komandos vadinosi ASK – Armijos sporto klubas). Pralaimėjimas nublokštų vilniečius į patį dugną, jie negaili jėgų ir iškovoja šaunias lygiąsias retu rezultatu 3:3.
Po taško Tbilisyje – vėl rungtynės Užkaukazėje ir varžovas vėl tvirtas – Baku “Neftianikas”. Rugpjūčio 3 dieną Azerbaidžano sostinėje Vilniaus spartakiečiai vėl nepralaimi, sužaidžia 2:2 (pirmą kėlinį laimi 1:0).
Išvyka į Užkaukazės respublikų sostines sėkminga, bet statistika negailestinga – dar nepasiekęs pergalių Vilniaus “Sartakas” po 5 rungtynių turi tris taškus ir užima aštuntą (priešpaskutinę) vietą.
Pirmoji pergalė pasiekta Vilniuje rugpjūčio 10 dieną. H.Jakimavičius ir V.Saunoris įmušė du įvarčius, spartakiečiai prieš Gorkio “Torpedo” pirmavo 2:0, nugalėjo 2:1. Pagaliau.
Prisiminę pergalės skonį, vilniečiai rugpjūčio 14 dieną Ivanove tokiu pačiu stiliumi 2:1 įveikė (vėl pirmavo 2:0) stiprią vietos “Krasnoje znamia” komandą.
Statistika jau linksmesnė – dvi pergalės, du pralaimėjimai, trejos lygiosios ir devynerios rungtynės prieš akis.
Rugpjūčio 21 dieną – rungtynės Vilniuje su pavasarį jau kartą įveikta VMS komanda. Didelis susidomėjimas, varžybas filmuoja Lietuvos kino studijos operatorius V.Starošas, santrauką įdeda į “Tarybų Lietuvos” kino žurnalo 24 numerį.
Jau pirmą minutę P.Škėlovas po R.Prikockio perdavimo įmušė įvartį, vėliau svečiai išlygino – 1:1. Įdomu, kad vasarą VMS komanda buvo perkelta iš Maskvos į Leningradą.
Po pirmo rato vilniečiai su 8 taškais ir įvarčių santykiu 13:15 užima tarp 9 komandų penktą vietą. Aukso vidurys, kuris gražiai sezoną pradėjusios Lietuvos reprezentacinės komandos netenkina. Penkta komanda nepateks į A klasę. Pateks tik pirma ir antra.
Devintosios rungtynės – rugpjūčio 26 dieną Moldavijos sostinėje su „Burevestniku“. Vilniuje jiems buvo pralaimėta, Kišiniove rezultatas geresnis – 1:1. Pačioje pabaigoje nuo pralaimėjimo vilniečius išgelbėjo tikslus P.Škėlovo smūgis.
Rugsėjo 3 dieną, žaisdami Vilniuje su Alma Atos ‚Dinamo“, mūsų futbolininkai pajuto, kad gali pasiekti labai svarių pergalių. Du R.Liutkevičiaus įvarčiai, po to – du V.Saunorio neatremiami smūgiai. Pirmaujame 4:0, laimime 4:1. Po 10 rungtynių turime 11 taškų, užimame 4 vietą ir tik vienu tašku atsiliekame nuo pirmaujančios komandos. Viskas įmanoma.
Viemuoliktųjų rungtynių rugsėjo 7 dieną Vilniuje su kitu lyderių grupės nariu – Charkovo “Lokomotyvu” – laukta su dideliu susidomėjimu. Lietuvos radijas surengė tiesioginę rungtynių radijo transliaciją (televizijos Lietuvoje tuomet dar nebuvo).
Viltys viltimis, bet sezono pabaigoje charkoviečiai įsismagino ir tapo nesustabdomi. Mūsų “Spartakas’ pralaimi jiems 1:2.
Sudie viltys apie Aukščiausią lygą? Futbolo veteranai pasakojo, kad po šio pralaimėjimo Vilniaus “Spartako” žaidėjai (treneriai nebuvo pakviesti) susirinko vienoje mūsų sostinės kavinių ir pažadėjo vieni kitiems atiduoti visas jėgas, kad įkoptų į taip arti esančią A klasę.
Spartakiečiai buvo 7 vietoje, po 11 rungtynių turėjo 11 taškų, įvarčių santykis 19:19. Pagal rezultatyvumą vilniečiai dalijosi 1-2 vietomis, bet gynyba vis sušlubuodavo.
Rugsėjo 12 dieną Vilniaus Valstybiniame stadione su mūsų komanda žaidė lyderiai – 5 pergales iš eilės pasiekę Ivanovo “Krasnoje znamia” futbolininkai.
21 minutę R.Liutkevičius įmušė įvartį, svečiai greitai atsakė tiksliai išnaudodami 11 metrų baudinį. Lemiamas buvo stiprus saugo J.Mačiulio smūgis iš 18 metrų, atnešęs vilniečiams pergalę 2:1.
Toliau – išvyka į Gorkį (Nižnij Novgorodą) ir rugsėjo 18 dieną pasiektos lygiosios 0:0 su vietos “Torpedo”.
Kovojančių dėl dviejų kelialapių į A klasę konkurentų būrys priminė dviračių lenktynių pelotoną, kai nėra atitrūkusių bėglių ir viską gali lemti paskutinieji metrai. Viena komanda (Ivanovo “Krasnoje znamia”) turėjo 15 taškų, o dar 5 ekipos (tarp jų ir Vilniaus “Spartakas”) – po 14. Kiekvienas taškas, kiekvienas įvartis įgijo milžinišką reikšmę galutinei rikiuotei.
Rugsėjo 25 dieną Vilniaus “Spartakas” didžiausiame tuo metu Sovietų Sąjungoje Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) Kirovo vardo stadione, kuriame galėjo tilpti 100 000 žiūrovų, žaidžia su VMS karo jūreivių ekipa. 53 minutę P.Škėlovas įmuša vienintelį įvartį, laimime 1:0.
Jau užuodžiamas svaigus A klasės kvapas. Lieka dvejos rungtynės namie su Užkaukazės komandomis.
Rugsėjo 30 dieną svečiuose Baku “Neftianikas”. Likus 5 minutėms iki pabaigos mūsų vidurio puolėjas Vytautas Saunoris tolimu taikliu smūgiu pasiunčia kamuolį į tinklą. Švenčiame pergalę 1:0.
Vilniečiai likus vienerioms rungtynėms jau išsvajotoje antroje vietoje, garantuojančioje pakilimą į A klasę, bet ar nepraras jos paskutinęse varžybose su Tbilisio Karininkų namais?
Aritmetika paprasta: jei vilniečiai laimi arba sužaidžia lygiomis, švenčia Lietuvos futbolo gerbėjai, jei laimi svečiai – jie atveria sau duris į A klasę.
Viską lėmė spalio 9 dieną Vilniuje vykusos rungtynės. Pirmą kėlinį vilniečiai daugiau gynėsi, svečiai puolė.Po pirmo kėlinio – 0:0. Rezultatas, kuris mums puikiai tinka.
Antrajame kėlinyje mūsų komanda įsidrasino ir ėmė vis dažniau pulti. Įvarčio neįmušė, bet ir nepraleido. Rungtynės pasibaigė be įvarčio, ir tos lygiosos 0:0 reiškė didelę Lietuvos futbolo pergalę. Vilniaus spartakiečiai, sveiki atvykę į A klasę!
Buvo daug džiaugsmo ir pasididžiavimo mūsų futbolininkais. Norėdami pasveikinti “bendraklubius” (kaip tada vadinta), į Vilnių nepaisydami sniegingo ir šalto lapkričio žaisti draugiškų rungtynių atvyko TSRS čempionai Maskvos “Spartako” futbolininkai. Neišsigando šalčio futbolininkai, neišsigando šalčio ir žiūrovai, kurių susirinko apie 15 tūkstančių. Siužetas apie tas šventines rungtynes įdėtas į kino žurnalo “Tarybų Lietuva” 33 (lapkričio mėnesio) numerį.
Prieš 70 metų Vilniaus “Žalgiris” įkopė į savo pirmąją viršūnę. Vėliau buvo kitos. Šiais jubiliejiniais klubui metais – dar viena.
Pirmą kartą surengtas FK „Žalgirio“ E-taurės turnyras finišavo – didžiajame finale paaiškėjo prizininkai.
„Žalgirio“ E-taurės turnyro dalyviai rungtyniavo „FIFA 23“ varžybose. Turnyras vyko ne virtualiai, o dalyviams susitinkant akis į akį gyvai.
Atrankos varžybos sutraukė 140 dalyvių, jos buvo surengtos per du etapus. Po 8 žaidėjus pateko į didįjį finalą. Jis surengtas lapkričio 27 d. „LOFTE“. 16 e-futbolininkų rungtyniavo atkrintamosiose varžybose vieno minuso sistema – kiekviena pergalė ar pralaimėjimas buvo lemiamas.
Aštuntfinaliai vyko ypač atkakliai – net penkiose iš aštuonių kovų prireikė baudinių serijos.
Pusfinalio ir finalo rungtynės buvo transliuojamos, prieš jas žiūrovus pradžiugino „ŠokŠok“ studijos merginų šokis, o visų lemiamų dvikovų metu nuotaiką palaikė DJ Jovani muzika.
Pusfinalyje ir finale žaidėjai kovėsi iki dviejų pergalių. „Sterblinekutrute“ 2:1 nugalėjo „Repobi“, o „Mateuzas“ 2:0 įveikė „Kiežą“.
Rungtynėse dėl trečiosios vietos „Kieža“ (0:2) nusileido prieš „Repobi“. Finalo dvikovoje prireikė trečios lemiamos dvikovos, kurioje „Sterblinekutrute“ pasirodė geriau ir laimėjo dvikovą.
Trims geriausiems prizus įteikė DJ Jovani ir „Žalgirio“ e-futbolo komandos narys „Marinis“.
E-Taurės pirmosios vietos laimėtojas iškovojo pereinamąjį E-taurės trofėjų ir žaidimų kompiuterį, 2 vietos laimėtojas laimėjo kėdę žaidimams, 3 vietos laimėtojas – ausines žaidimams.
Varžybų partneris – Vilniaus miesto savivaldybė.
Futbolo klubo „Žalgiris“ projektas „Futbolo klubo „Žalgiris” aukštų sporto rezultatų ir bendruomenės puoselėjimas, išsaugant tradicijas ir vertybes“ bendrai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės aukšto meistriškumo projektų fondo lėšomis.
Finalo kovų rezultatai:
Antrą kartą Pasaulio e-futbolo klubų čempionate dalyvavę „Žalgirio“ žaidėjai pirmieji iš Lietuvos atstovų įveikė pirmąjį atrankos barjerą.
Pasaulio e-futbolo klubų varžybos vadinasi „FIFAe Club series“. 2023 metų sezone varžomasi FIFA 23 serijos žaidime 2 prieš 2. „Žalgirio“ komandai antrą sezoną iš eilės atstovauja Paulius Janušonis „Dabizas“ ir Marius Šalčius „Marinis“.
Žalgiriečiai kovas pradėjo preliminaraus atrankos etapo Šiaurės Europos regiono zonoje.
Į šią zoną pateko 48 komandos. Aukščiausią reitingą turinčios 8 ekipos iš karto pateko į pagrindinį atrankos etapą, o dėl kitų 16 vietų varžėsi 40 komandų.
Varžovus lėmusi turnyro sistema pirmąją rungtynių savaitę lapkričio 11 d. nebuvo palanki – abu tekę varžovai buvo itin pajėgūs, su solidžia tarptautinių kovų patirtimi. Suomijos rinktinės nario bei anglo duetui „500 Horses“ dukart nusileista vienodais rezultatais 1:5.
Pajėgus buvo ir kitas tekęs varžovas iš Didžiosios Britanijos „Horizon Union“, kurio gretose žaidė britas „HashtagShawrey“ (2020 metų su kitu klubu pateko į TOP16 pasaulyje) bei Škotijos rinktinės (2022 m. su rinktine pateko tarp TOP24 pasaulyje) narys „EllevensJayden“. Šiam varžovui pralaimėta 1:4 ir 1:2.
„Varžovai buvo tikrai stiprūs, sunku buvo susikurti progų smūgiui, vėliau jau nebesugebėjome grįžti į žaidimą“, – apie sudėtingą startą kalbėjo „Marinis“.
Antrąją galimybę „Žalgirio“ duetas turėjo lapkričio 25 d. Pirmasis varžovas nepasirodė kovoje, o antroje dvikovoje su lenkais „Cebulki Squad“ iškovota pirma sezono pergalė – varžovai įveikti 3:2 ir 7:1.
Trečioje dvikovoje teko pripažinti suomių komandos „Reindeer City“ pranašumą (0:3, 0:4).
Lemiama buvo paskutinė ketvirtoji akistata su Norvegijos komanda „Voksne Menn“. Turnyro ankstesniame žingsnyje norvegai nugalėjo kitą Lietuvos atstovą varžybose „Hegelmann“ (2:1, 3:1). Už kolegų eliminavimą žalgiriečiai atkeršijo – norvegai nugalėti 4:1 ir 2:1.
Ši pergalė leido „Žalgiriui“ patekti į „FIFAe Club series 2023“ pagrindinį atrankos etapą.
„Pirmose rungtynėse jautėsi jaudulys, vėliau jis dingo, pavyko žaisti aštriau, kas leido susikurti daugiau progų ir įmušti“, – po rungtynių lengviau atsikvėpė „Dabizas“.
„Labai džiaugiuosi, jog pagaliau pavyko iškovoti pergales, – komentavo „Marinis“ – Šiemet rungtyniavome 2 prieš 2, o tai jau visai kitas žaidimas negu 1 prieš 1, nes turi jausti komandos draugą, kur jis perduos kamuolį, kur bėgs. Laikui bėgant po truputį pradėjome suprasti vienas kitą. Todėl, manau, ir atėjo pergalės.“
Norint patekti į Pasaulio čempionatą reiktų įveikti dar du atrankos barjerus.
Kitame etape Šiaurės Europos zonoje varžysis 24 komandos suskirstytos į 3 divizionus.
Trečiame atrankos etape rungtyniaus 52 klubai iš visų pasaulio regionų.
Pasaulio čempionato finaliniame etape žais 24 klubai. Prizinis finalinio etapo fondas siekia 300 tūkst. dolerių.
Pirmą kartą rengiamame FK „Žalgirio“ E-taurės turnyre artėja kulminacija – sekmadienį sostinės „LOFTE“ įvyks didysis finalas, kuriame žaidėjai kovos dėl pagrindinių prizų, o dalyvius ir žiūrovus užves DJ Jovani.
„Žalgirio“ E-taurės turnyro dalyviai rungiasi kompiuterinio futbolo žaidimo „FIFA 23“ varžybose. Turnyras vyksta ne virtualiai, o dalyviams susitinkant akis į akį gyvai.
Atrankos varžybos susilaukė didelio susidomėjimo ir sutraukė 140 dalyvių. Per du etapus dalyviai varžėsi „O‘Learys“ sporto bare.
Pralaimėtojų nebuvo – visi buvo pakviesti į „Žalgirio“ futbolo komandos rungtynes, susitikti su komandos treneriu Vladimiru Čeburinu, o taip pat išgirsti patarimų iš e-futbolo žaidimo meistrų, kurie atstovauja „Žalgirio“ komandai e-futbolo tarptautiniuose turnyruose.
Vietas didžiajame finale iškovojo 16 žaidėjų. Lapkričio 27 d. Vilniaus „LOFTE“ nuo 15 val. jie pradės aštuntfinalio kovas ir geriausieji žygiuos iki pat finalo.
Pradedant nuo pusfinalio rungtynių, nuo 17 val. 30 min. E-taurės kovos bus transliuojamos tiesiogiai internetu 15min.lt E-sporto namuose ir „Žalgirio“ socialinių tinklų platformose.
Renginio dalyviai ir žiūrovai galės išvysti ypatingą svečią. Savo muzikinį pasirodymą surengs elektroniniams žaidimams pats neabejingas Jonas Nainys, kuris muzikos scenoje žinomas kaip DJ Jovani.
E-Taurės pirmosios vietos laimėtojas iškovos E-taurės trofėjų ir žaidimų kompiuterį, 2 vietos laimėtojas – kėdę žaidimams, 3 vietos laimėtojas – ausines žaidimams.
Varžybų partneris – Vilniaus miesto savivaldybė.
Futbolo klubo „Žalgiris“ projektas „Futbolo klubo „Žalgiris” aukštų sporto rezultatų ir bendruomenės puoselėjimas, išsaugant tradicijas ir vertybes“ bendrai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės aukšto meistriškumo projektų fondo lėšomis.
