Pasibaigus dar vienam jaunimo sezonui, šiemet baigėsi ir trenerio Tomo Statkevičiaus etapas su 2007-2008 m. gimimo žalgiriečiais. T. Statkevičius su komanda dirbo trejus metus – nuo U15 amžiaus. Per šį laikotarpį komanda visą laiką išliko tarp stipriausių šalies ekipų.

„Buvome tokie stabilūs Elitinės jaunių lygos vicečempionai. Visus trejus metus visą laiką kabinomės į tas pirmas vietas ir kovojome su stipriausių komandų trejetuku, ketvertuku, bet iškovoti čempionų titulo nepavyko. Manau, kad ne vien tik tai jaunimo futbole yra svarbu“, – kalbėjo treneris.

Pasak T. Statkevičiaus, svarbiausia – ne rezultatai, o tai, kas žaidėjų laukia toliau.

„Svarbiausia – žiūrėti, kas iš tų jaunuolių kabinsis į vyrų futbolą. Svarbu, kad jie bandytų ten žaisti ir, galų gale, svarbus geras ugdymo procesas. Turime šiokius tokius vaisius. Kai kurie jau debiutavo A ir Pirmoje lygose. Tas, manau, yra svarbiausia. Aišku, gaila, ypač šiais, paskutiniais metais. Visada norisi laimėti tą U18 čempionatą labiausiai dėl galimybės žaisti UEFA Jaunimo lygoje. Nepavyko, tos galimybės neturėsime, bet svarbiausia, kad jie kabintųsi į vyrų futbolą ir keliautų toliau“, – pabrėžė T. Statkevičius.

Treneris išskyrė ir ugdymo esmę – ne tik futbolininkų, bet ir gerų žmonių auginimą.

„Aišku, auginame futbolininkus, žaidėjus, bet svarbiausia, kad kiekvienas iš jų būtų geras žmogus. Nes tokiu reikės būti ne tik futbole, aikštėje, bet ir gyvenime. Kiekvienas jaunuolis yra skirtingas – skirtinga asmenybė, skirtingas žmogus. Norėjosi, kad jie būtų geri tiek vieni kitiems, tiek visai aplinkai. Svarbu, kad „Žalgirio“ logotipą dėvėtų ne bet kas, o aukštų vertybių žmonės“, – kalbėjo treneris.

Dirbant su jaunimu, anot jo, svarbus tinkamas emocinis kontaktas ir jautrumas.

„Reikia balansuoti, įvertinti, kada reikia griežtesnio žodžio, asmeninio pokalbio ar komandinio susirinkimo. Yra įvairūs procesai, aiški struktūra ir metodika. Su šia amžiaus grupe tikrai viskas tiko ir pasiteisino“, – sakė T. Statkevičius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į komandos žaidimo stilių ir trenerio vaidmenį kritinėse situacijose.

„Komanda dažniausiai žaisdavo dominuojantį ir technišką futbolą. Kai būdavo sunkesnės akimirkos, aš, kaip treneris, turėdavau pajausti, kada reikėdavo jaunimą spustelti ir kada duoti truputėlį laisvės, pabūti, pasikalbėti su savimi. Manau, tai visus tuos metus veikė“, – užbaigė treneris.